li8din2ios akys

Aš nežinau kodėl, kai tik sutemsta vieniša mergaitė graudžiai verkia prie lango. Ji taip laukia ir kiekvieną dieną žiūri į tuščią kelią, kuriuo aš einu. As negaliu žiūrėti į mergaitės akis, kuriose skęsta ji pati. Tos ašarose paskendusios akys nyksta nakties tamsoje, aš negaliu prieit ir užkalbint, nes ji per toli- anapus stiklo. Lyg mergaitė iš stiklinių namų, tokia trapi kaip aštri šukė...
Nykią nakty su besibaigiančiu pavasariniu sniegu ant to pačio stiklo pamačiau iš ašarų lašelių nutapytą širdy... Širdį suskilusiame lange... Kažkas manyje pradėjo velniškai trankytis ir taip skaudėti viduj, gal tai mano liūdinčios akys ir sutrūkus širdis??