tuose trobelėse, kurios ant ilgų "kojūgų" vandenyje; ir durys be spynų;
ane? ir RAMYBĖ, nuo visų vagių; "šuo vejasi kol bėgi - sustok ir jis sustos"; tokiu principu; Sako ir Lietuviai miegodavo nerakintom durim; buvo vienas vagis ant viso kaimo - visi jį pažinojo. keičiasi laikai; Kąnors nunypščia, tik "fit" o vagių daug; geras.
dėks;)
aga, visos trys akimirkos (atskirų haiku) turi dar vieną povandeninę minį.
mes rakiname duris, sakome MANO; o gamtoje pagyvenę - net negyvenę po atviru dangum palapinėse, šiaip apsistoję paliekame šiukšlių krūvas - ŽMONĖS. tik sustodami žinome ką norime matyti. gamta visų - komunizmas, skink čiobrelį virk arbatėlę, maudykis ežere - pasisemk jėgų, visų gamta; o namas mano - reikia rakto, o dar kas įsiverš, "bardaką"padarys, išvoks, pritryps, sujauks išdaužys išdraskys tokį gražų ir tyrą gyvenimą bute, ar name, kur dailios užuolaidos ir blizga švarūs parketai. sudėjau tris - turi jie visi trys čia ir tokią nuotaiką; atskirai mažiau. paskutinis daro nuorodą į ją. paskutinis vienas apie tai nekalba, bet yra išbaigtas haiku - akimirka, kai šnypščia ir žinai - raktas tikslus, dar nematavęs, tas naujas kaip senas, nuo kurio anspaudą atspaudei, ar gipse išliejai ir t.t. jau kai metalas šnypščia, hop - tiksliai žinai,;
akimirka, būna siuvi ir nematavęs jauti tiesiog žinai, iš kažko, kažkurią akimirką, kad "rigavoti nereikia" tiksliai iškirpai, rūbas gula kaip nulietas. o būna galvoji - "pamatavęs pamatysiu" ; tai čia kai ŽINAI - spynos keisti nereiks - t.y. raktas tikslus. dar nerakinęs.
vienas paskutinysis yra išbaigtas, bet jis jau taip nekalba apie "Gamta visų - niekieno, butas mano."
tik akimirka - kai nebetaikai, nebematuoji - siuvi tiksliai. ta žinojimo akimirka netikrinus.
padaro žmogus žiedą ir sako, pasimatuok, o būna padaro ir žino kad jis ir tiks ir pritiks. jau darydamas pajunta akimirką.
Penktasis Bitlas
Kokia ramybė... Čiobreliai, paukščiai. Tik vat galas... Paskutinę eilutę kaip nors paklibinčiau...
2008-04-07 16:38 _____________
žmogus supratęs nuo iki; / kirvio kotas tai neklibės - brinksta, ramybė antrame, ramybė pirmame - išskyrus pašinas delne - nulūžo betraukiant, liko giliai delne po oda irgi brinksta, tvinksinti ramybė, turės išpūliuoti, bet ramybės nedrumsčia, kad tik tokia neramybė.../ SUPRATĘS be aiškinimo; čia trys haiku,
ne vienas eiliukas. nemanau, kad nesupratęs yra žiopliukas; žmonės būna geria pieną kas dien pieną, bet karvės, buliaus nematę, negirdėję, net nežino kiek ant tešmens spenių šeši ar keturi. :D
argi jie žiopliukai?
tik paaiškinimo neskaitau blogu dalyku, nereiktų vadinti tualetu, o ir tualete niekas nieko neaiškina - raktas ne nuo tualeto durų jei buvo taip siejama - ne apie tai kalbama. suprantu tai kaip nepagrįstą užgauliojimą, bet neužgauna, juk ne aš užgaulioju, ne mano problemos.
By Zenas. nesuprato netgi akmeninis Flintas
haiku čia ar Lugniaus fintas
kadrai viens nuo kito bėga kur kame
sėdžiu tūlike ar kine che che che che
P.S.
Kaip patiko šis bazaras
gal galvoji mano čia komentaras ???
;))
NA, perskaičius jūsų paties parašytą
komentarą-eiliukas fantastiškas!
Dažniau prie eiliuko pridėkit komentą,
ir nei vienam"žiopliukui" nereiks MĄstyt.
Šaunu!(:
kame vientisumo?; jie atskiri haiku; kiekviename mintis išbaigta. yra akimirka;
1. kirvio kotas brinksta, ir pašinas brinksta delne -
prie laužo uodžiant čiobrelio arbatą - naktį (laužą juk mediena kuriamame - čia vasara, kirvis upėje, kad neklibėtų kotas turi pabrinkti, išdžiūvęs, kai kliba, nepatogumas; vasara karšta. gera naktį išsimaudžius prie laužo lakštingalų klausytis.)
2. verkia šakos išskridusių paukščių iš namų - lašai kabo jos be lapų. KOKIA RAMYBĖ - išskrido paukščiai. šakos apsiašaroję nė krust.
3. šnypščia raktas - spynos keisti nereiks - tiksliai išlietas, o ir lūžo gal jo paimamoji dalis "matricos net nepalietė.); )
kiekvienas yra išbaigtas, arba pagauni pojūtį arba ne. (kartais reikia ir žinoti, kažką, kad užčiuopti skaitomą haiku.) jei gyventumėme kur nėra nei medžių, nei lietaus, būtų nesuprantamas ir vidurinis, neužčiuopiamas.
metalas įkaitęs grūdinamas šaltame vandenyje šnypščia. nu paspjaukite pirštą ir per karštą lygintuvą, kad karštį pajausti, bet nenudegti šnypščia gi. bet jei parašysi haiku tame, ir skaitys žmonės kurie gyvens ten kur nėra nei lygintuvų, nei lyginamos medžiagos, ji glamžyta - nesupras tikriausiai, neužčiuops akimirkos.
jei pavogtas raktas, tada nors ir dar tų pačių raktų yra tada reiks.
t.y.
Vagiui - kad neįeitų, u sau; statinio žinoma vagis nenuneš, nors jis ir (kaip vienas pilietis čia pareiškė gal 60.000 kainuotų. kiek supratau jam tas ir patiko.) bet pro duris turėsi galimybę įeiti - atsirakinęs vogtuoju raktu;
trumpiau jei žinai KAM reikalingas raktas ir kas tai per daiktas, tai turi suprasti KAM (kodėl?)nereikia jos keisti. o gal dar kas nors (kaip tie pavyzdžiui išskridę paukščiai, vasarai praėjus, pavasariais grįžta į tariamus "namus" perėti ir būti iki rudens, paskui tylu lietūs, ramybė šakos be lapų tik lašai apkibę - ilgisi gal giesmininkų. stovi medžiai apsiašarojusiom šakom. ilgisi paukštukų čiauškėjimo lizdeliuose, nu arbe inkilėliuose - paukščiukų nameliuose. Žemė mūsų namai, joje gyvena ir vagiai ir ne vagiai ir darbštuoliai ir tinginiai, ir viskas - gyvybę...) tai gi jau pakeisi spyną - sugrįžo kažkas, gal netikėtai, ir nebeatsirakins raktu kurį turi, kad ir trumpam, būsi išėjęs, ane?