Švelni depresija

Kvėpuoji man į veidą saulėlydžiu,
Žiūri į mane kavos tirščių krislais,
Tiksi dūžiais sustojusio laikrodžio,
Žaidi nakties šešėliais pilkais.
Vadini liūdesį vardu
Ir man akių užmerkt neleidi tu.
Šauki garsiau nei bet kada:
„Liūdėk, kentėk, ilgėkis!
Tokia tava dalia.“