Visa tuštuma palink - vien tavo portretai,
Ir nebuvo dar kito, pasaulio tapyt taip pamėgto,
Kai vakaro šviesos romantišką sapną
Dulkėtais žibintais lyg kaulą tau pametėja.
Pažįstamus bruožus vis pina besaikis likimo taksi -
Jis neklausia kur vežti, tu tik įsėdi.
Jei būtum komercinis kinas – tai praturtėtum,
Niekaip nepabosta žiūrėti.