Ramybės pilnos pievos

Tavo akys - mano atspindys
Tik jose save matau
Pažvelgiu ir paskęstu jose
Kur ta gelmė nuneš, na, neklauski, nežinau...

Tavo siela, tarsi sapnas
Pilnos pievos ramumos
Kur nutūpsi, ką paliesi
Visa tai tik šiluma alsuos

Gera ten matyti laimę
Tarsi saulės spindulį rasoj
Išdžiūstantį ir vėl atgimstantį
Kaip paukščių taką gęstančioj dienoj

Tavo akys - mano atspindys
Dar jose save matau
Pakeliu akis ir paskęstu jose
Džiaugiuos, kad dar Tavy neužgesau...

Ir siūbuoja, mirga laukas
Pilnas plazdančių drugių
Noriu ČIA įminti savo pėdas
Kad kitąkart sugrįžčiau tik tuo pačiu keliu...