menininko namuose nėra

... Kur taip susikaupę knygų puslapiai,
Kai po palangėm lietūs - vandenys vandenynų...
Ir išbalę rankų pirštų nareliai tarsi skambina valsą
Iš atminties, tų senstančios odos aromato viršelių, vis dulkstančios.
Ir neapmuštos sienos garsus geria godžiai, languose smunka saulės kasdienės, kasnaktės,
Nusirengia geltonus barchatus ir į baltąjį šilką išmaino. Mėnuliai.
Ir palieka dryžius ąžuolinėms indaujoms, sulig įrašai vintažinių juostų, Kur stiklas ir vyno lašiukai į apačią teka brandom kambarinių.
Rankenėlėse pakabos žaidžia nesugautų auksinių narveliais -
Tarsi grindyse degtų padangos ir suknelės nuo jų vis juodėtų...
Taip laikas save užsirašo.
Ir pasimiršta koridoriuose aukštakulniai.
Ir skambutyje ima gyventi...