Nieko asmeniško

Rožės ne gėlės,
tokias jas išgiria,
ir visus nuvilia,
tarkim banalumas,
virsta pasimetusiu klaidumu.

Kaip nekomentavus,
tai kas nepatinka,
ima vieną dieną,
ir visus ištinka,
jos juk vis ne tau.

Nenori pasiduoti,
giljotinai nusišypsoti,
o kiti nesisveikina,
mintis prameta,
pro šalį negirdi,
šalto sniego,
nebemyliu tavo miego.