Smilkalai...
Gloria gieda kažkas netoli.
Atsklinda garsas.
Žvakės liepsnos blaškosi po kambarį,
O kojos lenkiasi prieš kryžių.
Lūpos taria Tavo vardą.
Laikas jau -
Pakilt ir eiti pas Tave.
Gyventi su Tavim ir dėl Tavęs.
Aš ateinu...
nerišlu. (minties atžvilgiu)
"Atsklinda garsas. " --- jau pasakyta - tame "netoli" - aišku, atsklinda garsas. (sviestas sviestutas.) tačiau jei būtų toliau tapomas garso pobūdis, nuotaika, charakteris, kažkas su garsu, tas sakinukas nebūtų bereikalingas, nors taip pat išvengiamas, bet galėtų būti rišamasis. dabar padrika proza. fragmentėlis.