Du pūkuoti
Mieli padarėliai
AK, kaip mielai
bėga, skuba,
verčiasi per save.
Godūs jų žvilgsniai
Paskęsta
Nakties žibintų šviesoje.
Jų balsai
Švelniai skrieja vėju.
Tarsi storas šalikas
Suriša juos.
Toks nenutraukiamas ryšys.
Mažos susikibusios
Rankytės.
Žvaigždės akyse,
Šiltas jų apkabinimas priverčia
Pražysti sapnus,
Linguoti medžius,
Čiurlenti upelius.
Klevo lapas
Pakelia juos
Ir nuneša ten,
Kur jų niekas neįskaudins.