Debesų piemenė

Tu vėl tikies laimingos pabaigos
(Kvaila knyga kvailos mergaitės rankose):
Kad nieko nėr ilgesnio tik už laiką,
Kai lauki, o už lango meldžiasi lietus.

Kad akmeniu pavirtus atmintis
Prabus nuo mandragoros eliksyro,
Rasakila pražys sutemose
Prie susitaikiusiųjų mūsų godų.

Kad po žaltvykslių ir vėjų nakties
Įtemps bures vėl saulė ir pavysi
Pakvaišusi klajonių troškimu
Iš debesų putos svajonių laivą.