Tamsos šešėlis

Prašau!
Neužpūskit žvakių vainiko,
Lai jos dega iki pat ryto.
Tie šešėliai, kurie šoka ant jų,
Tik ir laukia, kol aplink bus tamsu.

Prašau!
Neužstokit šviesos, kai kvėpuoju,
Nebenoriu įkvėpt juodo oro.
Jame pilna šlykčių padarų,
Kurių pats nematai, kai tamsu.

Prašau!
Neišjunkit šviesos, kai aš stoviu,
Nebenoriu vėl neturėt kojų.
Kai aplinkui tamsa spinduliuoja,
Aš lyg sulendu visas į juodą.

Nėra prasmės!
Kai užmerkiu akis, tai matau,
Kad ji valdo viską, ką aš darau.
Bijau laukti akimirkos tos,
Kai užmerksiu akis nuo dienos.