vilkas

senas vilkas ant suolelio
visą vakarą stebėjo zuikučius
o zuikučiai sau striksėjo
pas draugus ir į namus...

senas vilkas tik sėdėjo
ne ne vienišas jaukus
jis rimtai gražiai tylėjo
ir stebėjo zuikučius...

temsta... vilkas juk nebijo...
zuikiai nyksta iš akių...
vilkas į save panyra
ir skaičiuoja vilkiukus...

o paskui ramiai užmiega
po giedru juodu dangum
pilnatis mintis išsklaido
ir regėtus zuikučius.