Mano plaukai prisigėrę rūkalų tvaiko, o aš guliu lovoje ir pažadu sau, kad tai paskutinė cigaretė, kurią rūkau... Man Tavęs nebereikia... Išmoksiu gyventi su plyšusia širdimi. Tik niekada neišmoksiu nebematyti Tavęs. Taip pokelis po pokelio smilksta mano gyvenimas. Tu vis dar žiūri į mane. Iš akių matau - nori mane ištraukti iš šito prakeikto narkotikų liūno. Tau nepavyks. Jau geriau būti vienai negu šitokiu būdu pelbnyti Tavo gailestį, kurį verčiau atiduočiau kažkam, kas jo trokšta. Surūkytas gyvenimas. Viskas. Paskutinė mano cigaretė. Tiap ir buvo šį kartą. Nuo jos užsidegė viskas. Žuvau savo pačios liepsnoje keliomis akimirkomis anksčiau nei sudegė mano namai.