Meilės malda saulei

Saule,
šildyk mane, kaip motina.
Saule,
globok mane, kaip žemė,
kaip paukštis pakelki mane ten,
kur debesys, kur vėjas, kur Tu...
Saule,
neški  tartum gelsvą pienės pūkelį
mane per laukus, per miškus,
kur tėviškės laukas, kur kelias tiesus...
Neški paėmus tartum mažą grūdelį išbarstyki,
ten kur tamsu, kur nėra šypsenos, liūdi gėlės
kur tyliai gieda jau sugrįžęs vieversėlis...
Saule,
Tu berki palengva mažyčius grūdelius,
kur rymo lauko arimas juodas, tylus,
kur miega žemė sušalus.
Išbarstyki mane, kur ledas, kur pūgos?..
O gal sušildyk ir palieski mane lyg
tą sušilusį mažą, geltoną bekvapį grūdelį
kuriame aš sužaliuosiu tyra ir skaisti,
Šilta ir geltona, saule, tavo spalva.
Gyvybė tada tartum rugio želmuo
Kils kur saulė, kur žalias vanduo...
Ir iš mažyčio lašelio pavirs vandenynu skaidriu,
Saule,
Tavimi aš tikiu...