Kam sugrįžau?

Buvo duona karti
lyg pelynai
sprangi
ir juoda
ties slenksčiu
numesta
lyg tikėjimas
amžinas
prarastas vakar
trapumas
pabiro pro langus
pavogtos vaikystės
likučiais
eisiu
aptaškyta
išdidžiai pro melą
vartuose stypsantį
šešėlį
mano mylimo klevo
jau nėra
į ką atsiremti
tai kam
sugrįžau
sakyk