Suduš.

Lietus.
Lašai varva išgaubtu stiklo paviršiumi, tarsi bėgdami nuo kažko. Tyla.
Beveik kaip naktį, tokia kaip prieš pat užmingant, kai vienintelis garsas- tavo kvėpavimas.
Atspindžiai.
Kiekvienas vis kitoks, pasakojantis savo istoriją ir mėginantis rasti vietą pasaulyje.
Visuma.
Trūksta tik krislelio šilumos ir nebeliks nei lietaus, nei atspindžių. Nebebus baugios tylos. Ji suduš į šipulius.
Mažus. Aštrius.