Daktarėliai

Ligos kankinamas ne kartą
žmogelis žiūri medikui į akis
ir laukia, ką daktarėlis pasakys.
O daktarėlis rašo, rašo..
(duoti kyšio jis neprašo)
Už du etatus jie pluša
šaunūs daktarėliai mūsų.
Taigi, rašo... rašo,
ne nežiūri tau į veidą.
Ir trauki kyšelį kažkokį šiek tiek
-Daktarėli, skauda čia, -padėk!
Juk supranti, -duoda kyšį ir kiti.
Jei tu daktarui neduosi nieko, -
neapžiūrėtas ir lieki.
Gailėti daktarui neverta, -
susitiks bendri keliai,
jei ne ryt, tai kitą kartą.
Gali-negali, duoti daktarui turi...
  Ir rašyti jis nustojo.
  Gavės kyšelį net nuo kėdės atsistojo!
  Mano karštį išmatavo...
  Žodžiu, -elgesys kitoks kyšėlį gavus.

Štai istorija kita.
Jauki kardiologijos palata.
Guli čia sunki ligonė.
Na, ji dar nenori į amžiną kelionę.
Veidas jos išsekęs,
pajuodę, didelės akys...
  Naktis. Daktarėlis „budi“-miega.
  Nieks negirdi, kad senutei skauda širdį.
  Senoji tyliai šaukė, verkė,
  kol... akis visai užmerkė.

Pirmadienis. Visas skyrius ant kojų, -
Vyr. gydytojas vizituoja!
Vizituodamas kai ką gerai apžiūri,
o kai kam nė žodžio neturi...
  Štai ir pavizituota.
  Liko aišku, nuo kurio ligonio duota.
  Duota tyliai, kabinete, atskirai.
  Prie visų gi negerai.

Jei nori sveikatą geresnę turėti, -
reikia duoti daktarėliui, negailėti.
Tokia jau gyvenimo rutina,
kai nemokama medicina.