Neparašyto laiško autoriui

Pasišviečiu
senu žvakigaliu
atgal
į išvirkščią gyvenimą
žiūriu
iš kur čia tu
anksčiau nepastebėtas
gražbyliauti moki
prašom – ačiū
užmėtyk
apdulkėjusiom pastraipom
nutylėto teksto
išmintim nepavadinsi
bet tiek to
išgerkime arbatos
už susitikimą
iš sudužusių puodelių
pasiurbčiokim
atvėsusių jausmų
paskanintų
suplėkusiais čiobreliais
prieblanda jaukia
paklaidžiot gera
tirpstant vaško geltonumui
išsenka laikas
ir suskausta...
prispaudžiu lūpas
tartum anspaudą
prie sentimentų
ir laiško niekada neparašyto
į paštą pasiimti išeinu.