Natiurmortai

Gotikinis natiurmortas
Nusivelku paltą. Šalta. Už lango ant šakos tupi varna. Beprasmiška. Deginti žvakes pučiant vėjui. Taip ir styro. Apsinuoginę nuželėti knatukai. Aklame kambary. Ant grindų voliojasi šukės. Visai dėl nieko nekaltos. Į grindų dulkes susigėrė kraujas…

Gotikinis natiurmortas II
Balutėj šviečia mėnulis. Šalia stovi du masyvūs batai. Juodi. Tarsi svetimkūniai. Ant žemės guli siluetas. Basas. Aplink šmėžuoja geraširdiškai nusiteikę jonvabaliai. Tarsi iš po žemių ataidi duslus girto goto knarkimas…

Gotikinis natiurmortas III
Nuėjau kažkaip į kapines. Paliūdėt. Su puokšte. Mirusių gėlių. Sutikau ten merginą. Su buteliu. Raudono neputojančio vyno. Mes vienas kitą supratome. Taip jau atsitinka.

Gotikinis natiurmortas IV
Du pirštai juodais nagais. Šlykšti mėtinė cigaretė. Dvokiantys balkšvi dūmai. Paniekinamai papūstos pajuodę lūpos. Juodi. Akiniai. Laiko ratais. Mintys. Nežmoniškos. Kuokštais. Iš galvos. Pramišai su plaukais. Juodais. Kiauri. Kūno raštai. Po jais. Širdys – peleninės. Jūsų paslaugoms.

Gotikinis natiurmortas V
Ar matei virš gūdžios betoninės girios sklendžiant juodą varną? Aš taip pat ne. Jis savo snape nešėsi paliegusi kūdikį. Ar regėjai? Aš taipogi ne. Iš jo tuščių akiduobių ant mūsų nekaltų sielų biro. Karčios. Nuodingos. Drumzlinos. Ašaros. Ar tu jauti? Aš irgi ne. Bet tai kodėl tokios kiauros mūsų širdys?!?!?

Gotikinis natiurmortas VI
Purvino dangaus fone pajuodus saulė spinduliuoja mirtį. Žmonės, papilkėjusios žemės fone, grožisi pro juodus stiklus. Reiškiniu. Ir miršta viens po kito. Ekstazėje. O išaušus naujai dienai taip nyku dūšioj patampa. Paimi žmogus, ir užsirūkai…

Natiurmortas su pakaruokliu
Pablyškusio rudens fone ant nudžiūvusio medžio su vienintele susirietusia šaka kabojo ne pirmos jaunystės liesas pakaruoklis. Lyg tarp kitko. Po jo kojom stovėjo padėklas su kriaukšliu duonos ir bokalu alaus. Dėl viso pikto.

Natiurmortas su tarpdančiais
Už stalo sėdėjo storas ir praplikęs prašalietis. Jis labai šypsojosi. Popusrytine sočia šyksena. Iš tarpdančių į jus žvelgė apetitą žaginantys maisto likučiai. Skanaus jums iki pietų. Ant stalo šalia prašaliečio alkūnių stovėjo indelis su nugludintais iki blizgesio dantų krapštukais. O kam?

Natiurmortas su indiškais motyvais
Gatvė. Pridergta šventų karvių mėšlo. Ore tvyro indiška atmosfera. Pro mane praeina moteris su sugniuždytu biku kaktoje. Vargšai žmonės. Ko tik nepadarysi dėl savo šventų įsitikinimų. Be dėmės kaktoje koks tu indas.

Natiurmortas su pimpalu
Kaip tai užklydau į barą. Nusipirkau du po šimtą ir vieną agurkėlį užkandai. O po stalu nekaltai tarp plaukuotų kojų kabojo „bezabydnas” pimpalas.

Natiurmortas su ekskrementais
Gatvėje susitiko du žmonės. Jie rankose turėjo po durklą. Po dešimties minučių gatvėje buvo du sudarkyti lavonai ir krūvelė arklio išmatų.

Natiurmortas su ekskrementais II
Užsimaniau. Nuėjau į lauko išvietę. Apnuoginau savo spuoguotą subinę. Prisėdau. Ten kur reikia. Ir taip gera paliko. O aplink dūzgė riebios šūdinės musės.

Natiurmortas su ekskrementais III
Nuėjau. Pamyžau. Ir baigtas kriukis…

Natiurmortas su ekskrementais IV
Griaudi. Apsišikt galima kaip griaudi. Apsišiku. Cypia. Apsimyžt galima kaip cypia. Apsimyžu. Spiegia. Apsivemt galima kaip spiegia. Apsivemiu. Pagaliau tylu. Išprotėt galima kaip tylu. Išprotėju…ir vėl krebžda. Užp*sa. Iki negalėjimo. Taip ir į “normalų” gyvenimą grįžt galima. Grįžtu…

Natiurmortas žiemą
Snaigės niekaip nepataikė į ritmą. Jos krito chaotiškai, be jokio sąryšio. Kompozitorius ėjo iš proto, nes jis negalėjo pakęsti disharmonijos.

„Kravažadnas” natiurmortas
Aš sėdžiu ir žiūriu paklaikusiom akim, kaip tarka artinasi prie mano apnuogintų smegenų ir su piktdžiugišku įniršiu jas tarkuoja, tarkuoja…o po to dvi sudžiūvusios kaulėtos rankos pridrebia į tą košę visokio šlamšto, minko, o po to lipdo kotletus. Fu. Aš nusisuku ir daugiau ir daugiau ten nebežiūriu, nes man šlykštu. Išeinu į lauką pakvėpuoti grynu oru.

Isteriškas natiurmortas
Mano kaimynas vakar pareiškė, kad ištaškys sau smegenis. Daugiau aš jo nebemačiau. Šiandien palaidojo palaikus. Nekapinėse. Koks skirtumas. Dievas tarė: Gana! Ir tapo danguje tuščia, ir ėjo žmonės iš proto dėl prarasto tikėjimo. Kas iš to?

Ramus natiurmortas
Eglės kraujavo, o aš rinkau jų krešulius ir deginau. Buvo gražu klausyti, kaip traška liepsna. O eglės siūbavo ir dejavo. Aš gulėjau samanose ir savo žvilgsniu badžiau danguje skyles. Žaizdotas dangus slėgė savo tuštuma kosmonautus, įkonservuotus skardinėse «kilkė aliejuje». Liepsna naikino savižudiškus troškimus. Užsinorėjau duoti, o ne imti. Užsimaniau miego ir aš užmigau, o mano miegą saugojo subjaurotos eglės ir žaizdos danguje.Man ramu, nes žinau, kad čia esu visiškai saugus.

Natiurmortas su lėle
Ištroškusi lėlė mutantė apžiojo visą debesies uždengtą plotą ir sugėrinėjo lietaus lašus, kad tik jų negautų ištroškusi žemė. Ją kankino pavydo manija. Žemę pamažu gaubė nebūtis.

Medicininis natiurmortas
Chirurgas mėsinėjo jausmus. O aš gulėjau kraujo klane ir bukai spoksojau į lubas.

Natiurmortas su praradimais
Žmonės šąla naktyje, ir jų nešildo diena, kai jie praranda tikėjimą. Žole. Medžiais. Žeme. Dangumi. Žvaigžde.

Natiurmortas su lietumi
Bevardžio miesto bendrabutis. Beveidžio bendrabučio ketvirtas aukštas. Nuniokoto ketvirto aukšto kambarys. Nykaus kambario stalas. Ant jo patiestas niekad taip ir neskaitytas 1993-10-13 dienos laikraštis. Butelis. Tuščias. Bet kalbantis už save. Dvi stiklinės po 200 gramų. Šalia – girto kiemsargio su trijų klasių išsilavinimu mieganti galva. Ant jos varva. Nuo lubų. Už apmusijusio lango lijo rudeninis lietus…

Natiurmortas su kažkuo
Kažkas. Iš kažkur atsiradęs. Kažkaip keistai styro. Kažkas kabo ant keistai styrančio kažko. Nuo jo kažin kas varva. Krenta kažkur. Susigeria į kažką. Kažkas atsidaro. Įeina Jis. Ir sudrumsčia idiliška ramybę. Kažkaip prasideda tikra velniava.

Natiurmortas su lapu
Ant pageltusio lapo, išvagoto nebūties strijom, pūpso trys lietaus lašai, vėjo gūsis, viena nemirtina atsitiktinio praeivio neišpažinta nuodėmė, mirties šešėlis ir nejauki tyla. Tuo tarpu virš žemės virė, kunkuliavo… gyvenimas… dėl savęs paties.

Natiurmortas
Miške. Kaip tose laimingos vaikystės pasakose – niūriame ir baisiame be galo, augo priedurnis kazlėkas ir dvi nevisprotės musmirės. O kas man darbo. Čia gi natiurmortas.

Absurdiškas natiurmortas
Sėdžiu. Groja. Mano žiebtuvėlis išsip*sinėja. Daro niam niam…

Natiurmortas trise
Čia aš, o čia tu, o čia mūsų pragaištis…

Šizofreniškas natiurmortas
Nuėjau į bažnyčią. Ten kunigas sakė pamokslą. Tuo tarpu ant kryžiaus kabojo Jesusas Kristosas. Ir jam viskas buvo taip pochui. Aš jį supratau. Tokia jau mūsų – dievų, dalia…

Natiurmortas su mintimi
Ten kartu su manimi buvo ir kiti žmonės. Ten kartu su kitais žmonėmis buvo ir jų mintys.

Šiaip natiurmortas
Nakčia tamsu. Dieną irgi tamsu. Tik savaip. Taip ir vaikšto po mirusią žemę žvakių liepsnelių procesijos nepertraukiamai.

Natiurmortas su siurprizu
Kasu. Atkasu kaukolę. Gražu. Padedu ją ant žemės. Pasigrožiu. Parūkau. Vėl kasu. Atkasu sprogmenį. Gražu savaip.
Kasa. Dabar jau Jis. Atkasa kaukolę. Nepasitenkina radiniu. Kasa toliau. Atkasa antrą kaukolę. Nepasitenkinimas didėja. Kasa toliau. Atkasa sprogmenį. Ir pykt nebėra ant ko…

Karštligiškas natiurmortas
purvina siela juodame kūne gyveno savo juodą gyvenimą gyvuliški instinktai mirtinai nuodingos mintys amžinosios nakties ilgesys juodam beviltiškam narve įkalintas sąžinės balsas tylus inkštimas ir juodas savęs gailestis

Natiurmortas restorane
Ant stalo. Lėkštėj. Guli. Marinuota. Savo sultyse. Meilė. Papuošta petražolėmis ir trimis minčių nuotrupomis.
Už stalo. Sėdi. Du bepročiai. Apsirengę baltai. Šypsosi. Apie nieką.
Po stalu. Tupi barmenas. Pilsto degtinę. Ne sau.

Paranojiškas natiurmortas
Sėdžiu krūmuose. Aplink valkiojasi killeriai. Mano akys didelės. Natūraliai. Killerių neapykanta genuose. Užgimusi. Mano baimė nuo mažens ugdyta. Mūsų abipusė trauka-nenugalima.

Natiurmortas su WC
Vidur plyno lauko stovi vienišas pakrypęs WC. Aplink stūgauja šiaurys. Kaip tai klaidžiojau apylinkėse ir užklydau. Negi praleisi progą ir nepasėdėsi. Negi neparagausi tos necivilizuotos romantikos. Prisėdu. Paremiu smakrą ranka. Ir visa tai taip atsiduoda niūria kasdienybe. Pažvelgiu pro išsiklaipiusias lentas į geltonuojantį tolį. Velniai rautų, ir kasdienybė gi gali būti patrakusiai romantiška. O romantika gali būti tokia užknisančiai kasdieniška. Ir susigaudyk tu man kas kaip.

Natiurmortas su klaustuku

Sėdėjau rudenišką ir ūkanotą dieną vienišas ant palaikio suolelio parke. Iš už nugaros man prisėlino killeris ir perrėžė pragertą gerklę, net susivokti nespėjau. Ir kodėl gi kartais taip atsitinka?

Natiurmortas su tuštuma
Namuose alkani rėkia vaikai. Ant stalo stovi tuščias butelis ir tyčiojasi. Pagiringa galva totaliai tuščia, todėl sėdžiu ir regiu kaip prie spingsinčios lempos beprasmiškai zuja musės. O sieloj taip nyku ir tuščia…