Rašyk
Eilės (71994)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10302)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 153 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Buvau gal penkerių ... maža, su kasytėmis, suknutė taškuota. Kaip visų. Kasytės dvi- su kaspinėliais. Kaip visų. Taškučiai balti, o suknutė raudona. Batukai- tik sekmadieniais ir į mokyklą. Truputį per dideli (“ant išaugimo“), sandaliukai. Kaip visų. Taip vadino, nors iš tiesų tai medžiaginukai, balti ... šeštadienį vakare susėsdavome visi šeši prie krosnies- mamutė, tėtukas, Jonas, Danielius, Alytė ir aš- ir pasiėmę mažyčius kreidos gabalėlius balindavome savo batukus. Tiesa, as beveik niekada nebaigdavau šito „balto darbo“ ... man labiau rūpėjo kaip mano saldaininė gėlytė auga- per Kaziuko mugę teta Kazimiera visada atnešdavo, kaip mano šokoladinis zuikiukas gyvena Jono padirbtame namelyje ... oi, tas zuikiukas koks stebuklas buvo! Niekas tokių nebuvo matęs ... nei Vandutė, nei Petriukas, nei Algelis ... man zuikiuką parvežė dėdė Vytautas iš Vilniaus. Į Vilnių važiuodavo tik mamutė ir tėtukas ... Kartais vakarais, kai baltindavome batukus, arba siuvinėdavome, arba piešdavome pievas, mamutė su tėtuku pasakodavo apie Vilnių. Tai labai labai didelis miestas- kaip Amerikoje! Ten daug žmonių, ir mašinų, ir gatvės grįstos... aš grįstos gatvės nei mačiusi nebuvau. Tėtukas sakydavo, kad grįstos gatvės jam nepatinka, nes vaikučiui suklupus jis nusimuša keliukus, bet aš nesutikdavau- Ūtoje suklupus aš keliukus visada nusimušdavau ir tik Alytį papūsdavo, pasūpuodavo. Jonukas sakydavo, kad aš mažas žvirblis ir nežiūriu po kojų, o Danielius, mūsų niurgzlys, sakydavo, kad man ne į laukus eiti, o už užtvaro su ožiukais tupėti reikia.
  Taip ramiai gyvenau ... mūsų kaime buvo keturios trobos, visa begalį vaikų ir dar didesnė begalė gyvuliukų- ožkyčių, karvuciu, kačiukų, šuniukų, vištų ir pikčiurnų kalakutų ... mano pasaulis buvo mažas mažas, tilptų angelėlio, kurį buvo išdrožęs tėtukas, delne. Tačiau tas pasaulis buvo pilnas džiaugsmo, paslapčių, žalumos, gėrio ir meilės.
  Vieną dieną mamutė su tėtuku buvo Vilniuje tvarkyti „baisingai svarbių reikalų“. Alytė skalbė žlugtą atsitūpusi prie šulinio- ji irgi turėjo raudoną suknutę su baltais taškučiais, o berniukai vežė šieną. Aš jiems visiems beveik pavydėjau jų mažų ir didelių darbelių, nes aš buvau palikta be veiklos ir po truputį saulutei leidžiantis vakarop ėmiau nuobodžiauti. Dangus raudonėjo ir žadejo kitą dieną būsiant gražią ... sėdėjau „salione“, sukiojau vieną ploną kaselę apie pirštą ir žiūrinėjau protingas ir baisingai storas tečio knygas kai akis užkliuvo už didžiulio kibiro, biesai žino kodėl palei pat slenkstį pastatyto, - ot gaus barti Alytė, gi bet kas gali ta kibirą išversti ir palieti vandenį ant brangiųjų babytės kilimų. O aš taip mylėjau Alytę ... įsirėžusi bandžiau tempti tą kibirą į šoną- kad tik mamutė su tėveliu dar negrįžtų, kad nesibartų. Reikalai gi svarbūs, tetvarko juos... reikės visos amžinybės pajudinti tą sunkybę. Tačiau ... nuleidusi akis sustingau. Į mane žiūrėjo mažas žmogelytis. Mažas mažas, kaip mano nykštukas pirštukas. Drūtas, su ūsiukais, žalia kepurėle ir baisingai raukšlėtas! Aš rėkti, o jis- šypsosi ir mojuoja man. Aš mandagi mergytė buvau ... prarijusi pirmą išgąstį sveikinuosi: „Laba diena, ponas, ar pasiklydote? „. Nykštukėlis žiūri į mane ir vėl šypsosi- nieko nesako. Aš sutrikusi atlikau keistą kaimietišką reveransą, o nykštukėlis ir vėl šypsosi. Niekada nebuvau mačiusi tokio keisto žmogaus mūsų namuose... o dar kibire plaukiojančio. Aš ir vėl dairausi aplinkui, pagalbos norisi, nežinia kaip tokį svečią priimti... aš pakeliu akis į lubas, o ten dar vienas toks pat tupi- raukšlėtas, žalia kepurėle, mažas ... truputį kuprotas. Aš ir su juo sveikinuosi- negalėjau pasirodyti nemandagi. Bet taip nejauku dėl tokių svečių... aš jų teirautis ar arbatėlės norėtų- mama taip mokė, o jie šypsosi ir purto galvas. Staiga „lubų žmogelis“ strykt ir įšoko į kibirą. Tupi abudu. Šypsosi. O aš per tiek laiko jau ir apsipratau, pačiai smagu ėmė darytis kokie čia keisti malonūs padarėliai. Ir aš penkių metukų, ne ką didesnė pupa ėmiausiu visaip malonintis nykštukėliams žaliakepuriams. Pasiūliau saldainių, sausainių, cukraus gabalėlių ... Viską traukiau iš didžiulės sekcijos ir vis nešiau aplink kibirą, dėliojau, gretinausi prie svečių ... atėjęs katinas Murklys pašaipiai sukniaukė ir iėlėkė į kiemą ančiukų gąsdinti. O saulutė vis vakarop vakarop ... jau ir pilvukas gurkti ėmė, geltona akyse ... O gal ir žmogeliai alkani? Aš ir vėl teirautis: „Mielieji ponaičiai, ar pasivaišintumėte daržovių sriuba? „. O tokio entuziazmo nesitikėjau! Vanduo tik suliuliavo subangavo kibire... mano babytes kilimai... šlapi šlaputėliai! Bet ką tai reiškia palyginus su svečių įnoriais? Sveteliai nori daržovių sriubos- bus daržovių sriubos! Tik viena problema kilo ... o kaip aš tą sriubą išvirsiu? Reikia morkų, bulvių, krapų ... kur viską rasti? Kaip supjaustyti? Kaip pečių įkurti? Tiek klausimų mano mažoje galvelėje dar niekada nesisuko... bet gaišti nebuvo kada- tuoj turėjo grįžti tėveliai ir jie tai tikrai būtų nesupratę svečių ųgeidžių... o dar tokiu keistų svečių ... suradau aš ir bulvių, ir morkų, ir krapų ... suknutė purvina purvina, bet kas rūpėjo? Svečiai rūpėjo! Aš ir peilį radau ... didelį didelį, vos nulaikyti galėjau! Bet pjausčiau, stengiausi kiek įgalėjau ... į pirštuką įsipjoviau! Bet neverkiau- argi šeimininkės verkia? Viską taip dailiai supjausčiau ... tik ko tai skysta sriuba ... bet nieko baisaus- svečiai supratingi. Verda mano sriubytė, verda ir mintys... druskos reikia! O kiek tos druskos ... šaukstelis? Per maža. Maišelis? Per daug ... penki šaukštai- pats tas! O cukraus.... cukraus reikia! Cukrus skanu.... penki šaukštai. Atsidariusi spintutę radau daug daug mažų maišelių su žolelėmis- o kaip skaniai jos kvepia! Saujelė vienų, saujelė kitų .... kaip laukai kvepia, širdis alpsta pagalvojus kaip skanu bus... o sveteliai žinoma jau nekantrauja! O Murkis apie kėdę vis suka ratus, glaustosi ... ir jam kvepia mano sriubytė ... o tėvelių balsai prieangyje tokie meilūs... tėvelių balsai??! O taip, išgirdau, kad grįžta tėtukas su mamute! Apsidairiau aplinkui ir truputi pati išsigandau - babytės kilimai šlaputėliai, kibiras apstatytas saldainiais, sausainiais, grindys baltos nuo cukrinio druskinio sniego, įvairūs žolelių maišeliai paskleisti ant stalų, purvo purvo purvo... nuo morkyčių. Ir pakelus akis... mamutes akys. Išsigandusios lyg drakoną pamačius. Stoviu. Tyliu. O poto: „Maaaamaaaa.... čiaaa aš.... svečiams! „ ir tuoj bėgomis prie kibiro, o ten... tik pusė kibiro sudrumsto vandens. Nei vieno vienutėlio žalio žmogelio! Negalejau patikėti, kad mano sveteliai paliko mane kai aš tokią skanią sriubaą išviriau ... akys pilnos ašarų. Ir ne tik dėl svetelių išdavystės - tevelis nesišypsojo, nesidžiaugė mano mandagumu. Tik kai išgirdome vandenį užliejant ugnį mamutė atsisukusi pamatė, kad šeimininkauju - lėtai lėtai nuėjo prie kunkuliuojančio puodo, pazžurėjo į sriubą, į mane, atsisukusi atgal palietė tėvelio ranką, nusišypsojo, apkabino mane... „Mano mazoji seimininke! Taip laukei musu... „. Paglostė galvelę ... kaip visada kai žinodavau, kad mane labai myli.
  Aš pasakojau apie mažuosius žmogelius kibire gal milijoną kartų, bet manimi niekas niekada netikėjo. Tik Danieliukas paniurzga, kad reikėjo mane su ožiukais palikti... Gal ir pati būčiau maniusi, kad viską sapnavau, bet mano žaliakepuriai draugai mane aplankydavo dažnai. Kai nieko nebūdavo namuose... tik nebepraše sriubos. Tiesa, niekada neatsisakydavo saldainių. O mamutė vis stebėdavosi kur jos gardumynai prapuola... bet aš gi buvau mandagi mergytė, turėjau pavaišinti svečius. Dar ir dabar mano žaliakepuriai draugai mane aplanko ... tik dažniausiai sapnuose ir svajose apie mano mažytį pasaulį negrįstomis gatvėmis...
2008-03-31 03:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-15 01:56
Tsuga_phen
Vaikų nuomonės neišsakysiu (reiks kada sesei duot paskaityt), bet man patiko. Jau pats pavadinimas. Tik daugtaškių gausa antroj teksto pusėj labai nemaloniai nuteikė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-06 21:55
Grasme
Gera ta sriuba, bet mano užmokesčio niekas nepriima:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-31 17:24
Chiquitita
Bet jau klaideliu kiek... lietuvisku raidziu tai stygius, tai per daug ... o koreguoti niekaip negalima? Ar jau cia reikia Ponus Administratorius trukdyti? :>
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-31 11:56
moli
Šiltas ir mielas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-31 11:38
Chiquitita
Poezijos knyga, na kam tie grybukai :] Vaiku vaizduote baisingai neblogai veikia ... kiekvienas seselis gali tapti rauksletu besisypsanciu zmogeliu :) Grazios dieneles =]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-31 08:17
būsimoji
Kažin kaip vaikams - na, bandyta sukurti jiems, tai jiems ir spręsti...
O mano suknytė buvo balta su raudonais taškeliais, sriubas irgi virdavau, tik jau neatsimenu kam, o saldainiai.. apie juos - tai įtariu, kad buvo kažkokių grybukų primalta...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą