Veidas

Prieš mane išdygsta tas veidas,
Tas pykinantis,
Pamėlusio, sušalusio it vaiko veidas.
Jo pamėlusios akys geria mano akyse šviesą,
Mano kūnas vis labiau skęsta,
Grimsta vėl į tą skaudžią tamsą,
Aš negaliu susivaldyti nepažvelgus į jį,
Į jo tas mėlynas akis,
Į jo tobula vaikiškų bruožų veidą,
Jo tobulai besišypsančias lūpas,
Jos atrodo tokios saldžios it braškės ir kartu rūgščios it citrina,
Aš jį myliu, bet man jo mylėti negalima,                                   
Aš jo trokštu, bet jis man uždraustas,
Noriu jį paliest, bet jis degina.
Kiekviena mintis sukasi apie jį,
Jis vėl į mane pažvelgia,
Aš nebeištveriu, stveriu jį ir pabūčiuoju...