Kai svajonės užmigs...
Begalybės nebeliks...
Išmoksim džiaugtis sualės šypsniu mes rytais...
Ir viskas vėl pasikeis...
Nutrūkusi mintis sugrįš...
Naujos svajonės aplankys...
Realybę suvoksim savaip...
Matysim vėl viską mes kitaip ...
Sukursim melodiją gyvenimo išnaujo...
Mylėsim tėvyne, namus iki skausmo...
Gyvensim savo ritmu...
Mušamu širdies ir troškimų tirų...
Šypsenos kibirėlį pilną pasiimsim....
Trugdančius žvilgsniui akinius nusiimsim...
Nebijok ir neslėpk tu akių....
Nebebijok kad kas nepavoktų svajonių tavų...