Septintoji diena po Prisikėlimo ( Evoliusijos kelias)

Prie Baltijos jūros tarp girių žalių
Nuo amžių gyveno estai, latviai, lietuviai.
Simbolinio kelio vaidmuo tarp vakarų ir rytų
Paties Dievo valia paskirtas jiems buvo…

Išėjom į Baltijos kelią vienybės pasiilgę,
Visi tarsi vienas šviesiausių tikslų vedini.
Viltimi ir meile pripildėme kelią mes ilgą,
Parodėm pasauliui, kad esam laisvi.

Susiėmę už rankų sujungėme sielas,
Pavirtom gyva dvasios srovės grandine.
Ir Dieviška Meilė iš Kosmoso liejos,
Suvirpino širdis, sujungė Tave ir Mane.

Lietuvis, delną Latvio paėmęs į ranką,
Pajuto iš jo sklindančią Esto šilumą gerą.
Supratom–Vienybės Dvasia mus aplankė,
Ir jautėm širdžių plakimo rezonansinę Galią.

Ir kelias pražydo trispalvių šilku.
Sužibo vieningos Žmonijos  idėja.
Šį kelią atradome MES- aš ir tu,
Supratę-grūdas sudygsta ten, kur jį sėja.

Ir bėrėme grūdą į Baltijos žemę-
Tikėjimu, viltimi ir meile jį sėjom,
Tik gaila–praėjo po to daugel metų,
O derlius Vienybės vis dar nederėjo...

Gal trūko grandinė, kuri  kažkada
Dangun mūsų sielas buvo pakėlus?
Gal melas patapo žmonių kasdiena,
Pavydo ir pykčo usnys sužėlė?

Bet aušta diena jau–pabodo tamsa!
Nejau tu ir aš joje turim braidyti?
Tekėdama Saulė-Šviesa ir Tiesa,
Kaip sakė Kudirka: Žingsnius mūs telydi!

Ar girdite ponai!? MES ESAM GYVI!
Želmuo jau Vienybės širdy galvą kelia
Vėl STOSIME MŪRU KAIP VIENAS VISI!
Ir DIEVAS PALAIMINS EVOLIUCIJOS KELIĄ!

Nutiesime kelią šviesios ateities!
Pasaulis gražus gyventi čia verta,
Sujungsime sielas ir meilė žydės,
TAI ŠANSAS VISŲ – NEBUS KITO KARTO!

Palaistysim kelią MES meilės lietum,
Ir dulkės pavydo akių nebegrauš.
TIESA NUGALĖS! TIKĖKIM ŽMOGUM!
Nes kilęs, kaip sako, JISAI IŠ DANGAUS!

Tu+aš=mes, mes+mes=MES, MES+WE*=WE*
                    WE*=WE**

P. S.
WE*-MES
WE**-World Evolution-Pasaulio Evoliucija