Aš šį pavasarį tenai sugrįšiu
Aistros laukinės vedama.
Nubėgsiu ir apsikabinsiu vyšnią
Po ja prigulsiu kaip tada.
Net nenorėdama aš prisiminsiu viską,
Kaip išėjau iš čia likimo lydima
Stebėsiu kaip iš lėto ji pražįsta
Tarytum nuotaka bažnyčion eidama
Nejučiomis prabėgs pavasaris
Ruduo keis vasaras kelias,
Aš būtinai tenai kada sugrįšiu
Nusiraškyt prinokusias vyšnias.


janukas








