Piligrimas

Kapinės... Nuogi medžiai stūkso: beržai, eglės, drebulės...
Vasaros naktis tvanki ir šaltas mėnulis...
Vakarų skliaute - juoda žara...
Be paliavos kranksi varnai...
Įšilusia žeme žiurkės bei pelės bėginėja...
Kapinių centre - gili kūdra telkšo...
Tamsiai melsvame vandenyje angys veisiasi ir žalčiai, ir gluodenai...
Šiaurės - šiaurės vakarų čia kelias...
Kuo gylyn į gūdų mišką, tuo karščiau...
Girios šiuo keliu nusidrekia - tamsūs miškai ir gotikinės pilys,
Saulė šiaurvakariuose užlūžusi, pridususi, paskendusi liūne,
Nugrimzdusi neišbrendamame liūne...
Liūnas tūno dilgėlynuose...

Kelias...
Išeinu iš kapinių ir atsiduriu kely...
Šiaurė - pietūs, Vakarai - rytai...

Žengiu aš pietryčių - rytų keliu...

Rūmai... Ir balti vaizdai...
Ne tik balti - gausu ir žalumos, ir raudonio, ir gelsvumo...
Žiema... Vidurdienis ir šalta sveikata...
Saulė prisiglaudusi prie žemės...
Žydra rytų skliaute...
Šalia rūmų - fontanas ir merginų pilna: brunetės, blondinės...
Kūdra negili, šiltas jos vanduo...
Kūdroje plaukioja žuvelės auksinės - eisiu pažvejot...
Medžiai vidury žiemos žali, skaroti: ąžuolai, pušys ir kaštonai...
Juo gilyn į parką, juo vėsiau...
Daug šviesos ir oro čia...
Parko viduryje klasicistinė katedra...
Dar toliau paėjėsi - Renesansas apsireikš...
Pietryčiai spindi krištolu...
Ten, už horizonto, kalnas milžiniškas pūpso...
Kalnas prerijose...