Gajus Valerijus Katulas - romėnų poetas, gyvenęs I amžiuje prieš Kristų. Tavo poetinis bandymas savo nuotaika man priminė Katulo lyrikos ciklą "Lesbijai". Katulo poezija išeista atskira knygute Vilniuje 1969 m. Verta paskaityti vien dėl tokių eilučių: "Saulė gęsta ir vėl tekėti gali, bet kai mūsų užges dienos trumputės, tik naktis amžina beliks miegoti. Tad bučiuoki mane tu šimtą sykių..."
Gali juoktis, as juos suprasiu juk as nei poetas nei noriu tokiu but tiesiog netycia parasiau ir labai norejau kad kas perskaitytų ir idejau cia. Cia rasau tik isgalvotus dalykus tiesiog dabar pavasaris ir mano galvoj kazkas sukas tai ir parasiau.
aciu kad netingejot kazka ir grazaus parasyt bet nelyginkit manes su niekuo nes nieko is manes nebus o ir nelabai pagarbu to poeto vietoj but lyginamam su sesiolykameciu.
Neskubėkim juoktis. Tai dar ne eilės, bet Nabagėlis rašo nuoširdžiai ir nebanaliai. Gal tai - būsimasis Katulas? "Myliu ir nekenčiu jos. Kodėl taip darau, tu paklausi? Aš nežinau, bet kančios draskantį skausmą jaučiu." (I a. pr. m. e.)
Neužmiegu jau trys dienos,
Neužmigsiu dar ilgai.
Nemylėjau as dar nieko,
Taip kaip šiandien pamilau tave.
Širdis plaka tarsi žirgas vietoj bėgtų,
Galvą skauda net graudu.
Tol, kol tu mane pamilsi,
Spės pražilt plaukai. kaip apmaudu, matai?...
va taip geriau; ten truputį su laiku tris dienas reikėjo nemiegoti,
kad taip protas pasimaišytų, į trečią. yra mintis - ironija visiems įsimylėjusiems, tačiau
rimuoti rimuoti ir dar kartą rimuoti.
o šiaip išradingai švelniai šaipomasi iš visų "meilė gyvenimo variklis, meilė tai šviesa"
ir t.t. moralas: "tris paras nemiegokit ir pajausite tą dovaną, duotą Dievo žmogui - į trečią parą pradėsite mylėti, o į ketvirtą galit ir pražilti solidžiai, štai jums ir šviesa;
geras,
bet rimavimas primityvus toksai darželietiškas. (tikriausiai paros turima omenyje - diena tai para, miegama tradiciškai tai naktį.)
:D
Tas bėgantis žirgas - tai didžiulis dundesys, ar ne? Bet tada žirdis jau neplaka, o daužosi ar kažkas panašaus. Apie tą galvą tikrai nereikėjo, bent jau "mandriau" išreikšt galėjai. Ir šiaip aspirino išgersi ir viskas bus gerai. Bet, man atrodo, kad tu jautiesi taip, jog net aspirinis nenumalšins skausmo, ar klystu? Beje, keista, jog nesi mylėjęs nieko taip, kaip vieną žmogų per vieną dieną, kuris tavęs net nemyli. Keista. Antrosios strofos pirmosios dvi eilutės labai jau vaikiškos. Miegoti, manau, tikrai eisi, na, galbūt. Beje, turbūt jei tik nemiegosi ir daugiau nieko nedarysi, jinai tavęs tikrai nepamils. Galėjai aprašyt kokį savo žygdarbį ar ką nors panašaus. Gal susižavėtų?
Bet kokiu atveju, sveikas prisijungęs ir sėkmės :).
Nenusimink, kad ir supeiks, meilė yr meilė. Tik kaip tas žirgas vietoje bėga, tai aš nesuprantu? :) Neužpyk, aš draugiškai čia. Būk palaimintas su pirmu „blynu“ ir velns jo nematė, juk visada prisvyla ane? :) Sėkmės.