Labas,
Aš noriu tau papasakot, kodėl pasaulis toks pilnas spalvų, aš noriu, kad matytai jas, kaip keičia jos gyvenimą, kaip lėtai galima jausti kalbą...
Aš tikiu, ir tau nelengva būna, bet suprask yra gėris, galbūt jo nematai, bet jauti, kad dėl vieno savo kirčio gali daug ką pakeisti. Gali užsiauginti baimę klysti ir po truputį mintimis Dievo prašyti į viltį grįžti... su nauju kryžium ant širdies už pasaulį neštum. Net tai ne taip gali būti sunku, kai geri amžiną vyną. Tu gali, kai pasaulis visas po truputį yra, bet labai suvaldydamas žodį į tvirtovę pavirs jausmai-neužrašyti. Kas gali tai padaryti? Manau, tik vienas, tas vienišas, negalingas žmogus, su didinga galia nepamiršti, nepamiršti savo vietos ir laiko pasaulyje tuščiame.
Nebijok ir tu nebijosi.