traiškanos

miniatiūra praėjusias šventes prisiminus

Seniai praėjo tie laikai, kai pusryčiams duodavo šaltibarščių arba močiutės, išsivyniojusios iš patalų kokonų, šeštą ryto grindis barstydavo miltų saujom ir lovon atnešdavo jau garuojančius virtinaičius. Dabar kasryt kambariu nusiridena žmonės – miego kamuoliai, nuo lovų iki vonios kambario paskui save palikdami pleiskanų takus. Tarsi nejausdamas visur tvyrančios apatijos, penkių žadintuvų ansamblis įnirtingai groja savo partijas. Rodos, tuoj baigsis repeticija ir prasiskleidus raudonoms užuolaidoms išlįs charakteringi solistai. Žiūrovai, prispaudę nosis prie langų, barbena stiklan ir kaskart kriukteli iš pasitenkinimo miego operos herojams apsivertus ant kito šono.

Du projektoriai ant namo sienos tiesiogiai transliuoja Prieš Pabudiminius Sapnus. Vienam – inkstas taukuose vartosi, pliuškenas, rankytėm kojytėm maskatuoja. Antram – milžiniška mėsmalė: vienas žmogus į vidų kakoja, o kitas šūdą mala. Tuo tarpu trys žmonės – miego kamuoliai pasiruošia startui. Prasideda nelegalios ridenimosi varžybos. Pagrindinis prizas – dušas ir tualetas. Paršeliai už lango spygauja iš džiaugsmo ir stato daug milijonų pinigų už kiekvieną.

Rytinėj migloj girdisi neaiškios aimanos, geriau įsiklausius primenančios kažką panašaus į „neisiu į pirmą paskaitą“. Ridenimosi varžybas pralaimėję kamuoliai kvėpuoja cigarečių dūmais, žiūrovai išsiskirsto, tik prie langų prilipusios lieka jų nosys. O miego operos režisierė iškrapšto visiems aktoriams traiškanas ir suvyniojusi į du kukulius, pakabina ant krūmo dekoracijos. Raudonos užuolaidos užsiskleidžia neprasiskleidusios, o iš viršaus nusileidžia užrašas „Visus su Tarptautine Miego Diena! “.