Vakaras atsidūsta
sunku...
bet ar svarbu
jurginams
galvas išdidžiai laikyti
iškėlus aukštai
panyra į spalvų tirščius
pirštukai maži
skina ir trupina šilumą
šuliniui į akį
vienintelę galimybę
žvelgti į dangų
šlakelį vandens kibire
išlaka katinas bastūnas
ir nepabandęs suprasti
kaip ištveria mažytė širdis
draudimą užaugti savim
vakaras uždega
rasos žibintus
patvory
ir nuslenka tylus
bet ar svarbu...