Kadangi aš dinozauras

Filadelfijos smėliu nusivijusiais gūsiais per išdaužtą bažnyčios langą į varpo dūžį gitaros
grifu nugulęs pavargusio kaubojaus iš
komančo košmarų prieš užmiegant ant rožių be ginklų ir
sniego lieka eskimas jau vienas
dar dūžis
dar gyvas į stikla suvysta vienuolis
užgimęs po skliautais priemiesčio navos gale deimantų
kryžius iš Afrikos negrų
rankom ritualinio šokio mankštintom paimk mane į rojaus miestą, kur žalia žolė
ir gražios merginos
verkia lapkričiais isteriškos upės užmigdo.