šaltiena su debesimis

ant blakstienu stovintis puodelis ir delne kepras akmuo

nerimastingai ir pilnomis sugyžusio pieno akimis atbulai bego nesulenkiamuju koju savininkas kurio pagrindinis tikslas ir buvo irodyti neimanomiausius dalykus kad visi sužinotu kiek jis ''kvailysčiu'' pridare neimanoma suabejoti jo realumu mano manymu tik jis vienas ir gyveno iš tikruju gyveno toje aikšteje giliai kvepuodamas ir suprasdamas ka daro puikiai kontroliuodamas save nuo keturiu metuku jis visiškai atsidave gyvenimui tik skirtingai nuo ''gyvenančiuju'' jis mokejo save realizuoti tobuluose srityse kuriu pamatyti negalima kaip ir jo gyvenimišos patirties apsinešusios kalkemis nuo pastovaus skalavimo valstybiniame vandenyje ir ikiraus klausinejimo kada visa tai baigsis jis buvo panašus i pati save jokio kito negalima butu supainioti su juo juk jis vienintelis nelankste savo koju ir ju pirštais krapštesi ausis kaip ir pačia nosi jam neivekiama buvo tik pati mirtis nors ir ja nedrebančiu balsu galiu pripažinti kad iveike ir ne karta ir viskas daugiau pereita ir išmokta tokiu tobuliausiu gyvenimo siekeju mažuma o tikriausiai ir visai nera galbut tai vienas fenomenas per galybe melejonu metu nesitiki kad tas žmogus dar gyvas kur jam jau daugiau nei šimtas neatrodydamas tokiu nukaršusiu seniu jis visiškai susitapatino su žmonemis kurie ji supo tai paaugliai ir tik neseniai subrende ir susitupeje penkiolika vaiku išpereje teveliai jis visada gyveno ju kaiminysteje turbut net tada kai ju tevu tevai nebuvo gime visiškas fenomenas ir tobulybe nieada nesugebečiau apmastyti jo gyvenimo taip kaip jis apmasto svetimus pamates menkiausia klaidele baigia komentuoti ir straksi i savo karuti primenanti kresta taip taip ir jis ji susikonstravo tiesa ilga laika visi ''draugai'' važineo po UŽTERŠTĄJĄ ŽEMĘ kol galiausiai rado pagal jo brežinius suskirstytas detales ir imantriai nukloti pagelte popieriaus lapai kurie tikriausiai buvo gausybe kartu apmyžti ir apipilineti viskuo kas yra skysta iskaitant ir sperma liko nereikalingi aš kaip nepasiturintis vyriausybes atmata pasiimiau ir pasikišau visa ta šlamšta po kepure maniau kad viso to prireiks tolimesnese dienose ir netode kad tas vyrukas nera mates dienos šviesos netodel kad jis visiškai aklas ir sugeba tik jausti pati tiksliausia kuno temperaturos sutrikima ne todel visi jo prisibijo bet pagarbiai padeda jei tik suvokia kad tuo jo neižeis ir neperženks tos ribos kurios nederetu nesu mačiusi kad jis kažka liestu ar kada noretu apsikabinti jis išlaiko toki sveika atstuma kad neimanomas dalykas atrodytu neprieiti prie žmogaus tokiu artumu kaip kad susiglaudimas jis to nepripažista jo nuostatos geležines kaip ir jo kojos visas dienas praleidžiantis nežinia kur atlikinedamas paslaptingas apeigas žmougus aš ji taip pavadinu nes jis toks ir yra ir nesuklysiu pasakydamas kad jis vienas ir nepakartojamas tu žmoniu kurie žino kokio velnio čia ateje ir ka turi padaryti visi čia aplink ji gyvenantys tvirtu balsu tera gyviai neišsivyste is menkai pažistantys aplinka ir nesvarbu ka jie sakytu ar darytu visada yra sekami tas vyras yra ipatingas nesuvokiama kaip jis žino pačia išvaizda ir supista vidu kurio netgi neturi kasdevyniasdešimtas pakeleivis greitkelyje visada bus atsakymu jo iš pažiuros mažoje o iš kosmoso žiurint jo galva apima visa planeta kažkada netgi sudvejojau pamačiusi kaip jis kruopščiai užsirišineja batus ir imasi lengviausio darbo - šaltkalvystes kurios apsuptyje jau stipriai skendejo rajonas aš suabejojau ar šis žmogysta tikrai yra ir suvokiau kad aš teisus jo nera mes padarem ji kad butu lengviau nukreipti ir išskirstyti visas ''beprotybes'' velniai griebtu JO NĖRA suknistas pedikas - tokiu ji laike keliasdešimt senmergiu kurios anais laikais kai buvo dar ganetinai jaunos[tuo nuoširdžiai abejoju nes tarkos niekada nebuvo paaugles o tuo labiau gražuoleles] visos iki vienos buvo pakvaišusios tikraja šio sakinio prasme del to vyriškio juk jis toks nesuvokiamai patrauklus net ir dabar užsižiurejus kaip jis pjauna žole šaukštu ar rankšluoščiu plauna dirva galima visiškai pasimesti tose kosmoso platybese ir matyti tik pati sukureja ir visai nesvarbu kad kažkur miškuose matydamas neišsivyščiusios mitochondrijos atvaizda jis masturbuojasi ant tavo sukneles ar ima ir nusimyža tiesiai i savo megstamiausia sriuba tas visiškai nerupi kai visu galiausiai pamatai visuma ir suvoki kad tai JIS ir tokiais atvejais imi didžiuotis kad gyveni šalia tokio visapusiškai apsirupinusio
ŽMOGAUS