žydėjimas

Už aukšto namo šalia seno klevo
Vienam gėlyne augalas gyveno,
Ir nieks nematė, nieks nežino
Kada ir kas tenai jį pasodino.

Jis augo tarp kitų gėlių bujojo
Bet nežydėjo, tarsi ko bijojo.
Nors saulė šildė, glostė ir mylėjo
Bet žiedlapių sukrut jis negalėjo.

Svajojo jis žydėti dieną naktį,
Nuo aromato savo jis norėjo degti,
Bet žiedus jam tarytum užrakino
Ir daugelis jo net gėle nepavadino.

Ir vieną kartą sutemoms užėjus
Viena šakelė buvo pražydėjus,
Bet žmonės tuo metu pro šalį nėjo
Ir niekas tuo žiedu nesižavėjo.

Kai saulė ėmė iš už šilo ristis
Žiedeliai jau pradėję buvo vysti,
Tai kas kad naktį jis žydėjo
To žiedo niekas net nepastebėjo

Taip ir žmogus ne tuo keliu nuėjęs
Gali nuvysti niekad nežydėjęs