Nakties vizija

Kažkur toli, kažkam giliai įmigus
ir susapnavus grožį pilnaties,
ateisiu aš, tarp prieblandų paklydęs,
priglusdamas prie stiklo, lyg lemties...

Turėsiu aš akis, gręžiančias tamsą
ir netikėjimą, kad galima skraidyt.
Aš visą naktį šitaip pragysvensiu -
įstengdamas vien šviesą tematyt.

Artėjant rytui, žengsiu į ramybę,
o ją suradęs - gulsiuosi šalia,
juk ne kiekvienas prieblandoj paklydęs
sutikti dieną gali patale...