Ir nebus mirties karalijos (IX)

Važiavo jie ilgai. Noktiurnė šilkine suknele ant galinių mašinos sėdynių, mašina nauja, brangi. Jie visi važiavo ir niekas nešnekėjo. Prieky sėdėjo du vaikinai. Draugai. Vairuotojas Kryžius, o šalia jo draugužis  Tedis.  Jie vilkosi, ne jie lėkė greitai.
Tiesa, jie šiek tiek kalbėjo, persimesdavo frazėmis. Noktiurnė žaidė savo suknele, šlaunimis ir blauzdomis… Noktiurne, tu dieviška.

Degtinė ir šampanas.
Noktiurnei pylė šampaną ir ji truputėlį jo atsigėrė.
Vairuotojas žinoma negėrė.

Vakarėjo...
Jie privažiavo prie tilto. Sustojo miškelyje.
Kryžius akimis susikalbėjo su Tedžiu.
Tedis puolė Noktiurnę pirmas.
Paskui prisijungė ir Kryžius.
Jie ją nutempė prie tilto.
Ir kai mašinų nebuvo...
Nustūmė...

Noktiurnė krito.
Išsitėškė ant cemento... Autostrada lėkė mašinos... Pora ją pervažiavo, o paskui įvyko avarija...

Kryžius vairavo, o Tedis gėrė degtinę. Iki tol, kol saulė nusileido.