lauksiu

Apglobk mane, mano mergyt,
savo rauda -
tolumoj Dievo sėjėjas barsto saulėlydžius

Žodžiai mano atbuko, lyg akmenys
dabar mėtosi, lyg
žmonės tuščiomis rankomis

Atleisk man, mano mergyt,
ir už vakar, ir užvakar,
ir už šią valandą, labiausiai už ją,

tavo akys paraudo
aš krūmokšnis, ant įšalo augantis,
tu lyg ir šalia

o gal ir už tilto,
kur baigiasi kelias

lauke,
kur saulėlydžiai

lauksiu