1
Ir sėdžiu štai dabar po daugelio metų kelionės per dykumą, ir rašau. Mano kupranugaris pailsęs miega ten, - už sienos. Kiekvienas žingsnis nori būti aprašytas. Kiekvienas vandens lašas dar teka kraujyje. Kiekvienas kraujo lašas virsta rašalu. TAIP. ILGAI KELIAVOME IEŠKODAMI KUR, VISDĖLTO, LEIDŽIASI SAULĖ. Kokios ten upės madžiai ir žolės auga. Ne jūs tik nenusigąskite ne ten kur saulė leidžiasi mes keliavom. Mes neieškojom mirties ar sudegimo. Mes ieškojome to kas yra žemėje saulės atspindžio. Arba augalo kurį galėtume pakrikštyti savo vardu.
2
Tame slėnyje kur mes sutikome du elnius dar tekėjo upelis. Elniai ganėsi lėtai rupšnodami žolę savo tiesius kaklus tiesdami link vandens jie ieškojo atsigaivinimo.
Ir štai dabar kai aš turiu puodelyje jo kiek reikia man jau gana kelionių . aš apsistosiu ties riba tarp buvimo ir tarp buvimo pusių kad papasakočiau kuo skiriasi saulėlydis dykumoje nuo saulėlydžio slėnyje.
3
kai keliavimas pasidarė nepakeliamas mes apsistojome štai čia. Miško pakraštyje esančioje mažutėje trobelėje kur gyvena senas žynys. Ir jis mums papasakojo, kad saulė leidžiasi žmogaus širdyje ir kad akys tuomet mato nakties mėlį.
2008 m. kovas 25 d.