Batas

Trys angelai plaukė per jūrą. Visi paskendę, nes nemokėjo plaukti. Jie tikėjosi, kad jūra jų pasigailės. Jie tikėjosi, kad išmoks plaukti. Jie tikėjosi, kad juos kažkas išgelbės. Jie tikėjosi, kad jūra nėra tokia gili. Jie tikėjosi pereiti jūra dugnu. Jie tikėjosi, kad jiems einant jūra išdžius. Jie tikėjosi, kad iš gelmių išnirs valtis ir jie susėdę į valtį galės pasiekti kitą, arba tą patį, krantą. Jie tikėjosi, kad jie yra padaryti iš medžio. Jie tikėjosi, kad jūros vanduo yra kietas.

Ir vis dėlto jiems pavyko. Jie visi pasiekė krantą. Praleidę ne vieną dieną jūroje, jie pagaliau matė ir jautė žemę. Jie nebuvo tokie, kokie įėjo į jūrą, bet ant kranto, vienas šalia kito, gulėjo trys angelai. Kaip jie nepasimetė? Jie buvo geriausi draugai. Dar jie visi buvo įsinarplioję į tą patį tinklą. Tinklą skirtą didelėms žuvims. Žvejo tinklas pagavo didžiausią laimikį savo gyvenime, bet jis nebuvo laimingas.

Kaip greitai išnyksta laimė? Akimirka laimės, paneigdama visus fizikos dėsnius, išnyksta taip pat greitai, kaip laimė, trukusį visą gyvenimą...