Pasaka

Klavisai duoda žodį,
o žodis žino prasmę,
keliones juk kaip vynas,
kankina ir svaigina.

Tokia dalia vis netikėta,
užmiršta pasakų vaikus,
stebūklais verčia mus tikėti,
burtažodis dangins visus.

Atverski knygą, baltą lapą,
gyvenimo švaraus it vėjo,
ir įrašyki pasaką dar neregėtą,
vienuolių numintus takus.

Tik nepamirški būt žmogum,
priminki tai visiem veikėjam,
keliausime laivu plačiu,
papuoštu raganom, būrėjom.