***

Niekas man nesakė, kad viskas bus sudėtinga. Kita vertus... aš juk neklausiau. Nežinau, kas ko nesuprato. O gal nieko ir nereikėjo suprasti? Reikia tiesiog būti ir stebėti. Tai geriausias mokslas ir pažinimas. Sunku mokytis iš savo kuriamos knygos. Sunku skaityti autobiografiją, kurią kuri ją skaitydamas. Čia ir dabar. Žvilgteli į knygą ir tuo pat metu joje atsiranda raidės.
Keista.
Kodėl niekas neleidžia žvilgtelti į svetimą knygą? O gal aš tiesiog niekada neprašiau?
Kiek daug dar turėsiu išmokti... Gyvenimas – tai pati žiauriausia mokykla, kurioje negalima pasitaisyti, ištrinti ar nubraukti blogai parašytą žodį. Tai improvizacija, kuriai negali pasiruošti, bet turi ir neklysti. Dar neatsirado tokių tobulų mokinių.
Šioje mokykloje visi lygūs: ir nieko nesuprantantis vaikas, ir maištaujantis paauglys, ir orus trisdešimtmetis, ir vos krutantis senukas.
Visi eina į tą pačią mokyklą, išmoksta kažko naujo, keikia mokyklą, bet eina į ją kaskart su didesniu entuziazmu.
Keista.
O kas šiais laikais nėra keista? Nebent tai, kad viskas yra keista.