Vėl suskamba ir nieko nepaliečia
melodija iš seno kino filmo
įkyrus fonas varvanti paletė
ultramarinas smilkinius suvilgai
valai dažus ir ašara nubyra
kaip nuostabu jausmus turėti
užglosto rudenišką tylą
skvarbus jaunatviškas Loretis
supies kėdėj ak tos istorijos
juokingai graudžios operetės
tuščia dar drobė aitvaras mojuoja
ir kviečia paprasčiausiai patylėti


indulgencija










