Kur Dubysos slėniai,
Dubysa ten teka srauni,
Skaidri, ji lyg krištolas žėri,
Ir vandenis neša šaltinių.
Čia žmonės nuo seno gyvena,
Jie vandenis upės brangina,
Jie dirba slėnių žemelę,
Žaliuoja: pievos, laukai.
Kai išneša upė ledus,
Pavasario metas gražus,
Gyvybe visa alsuoja,
Pumpurai išsprogsta, žaliuoja.
Paukštis kilnus čia gyvena,
Apskrieja jis savo valdas,
Kada sakalo skrydį mes matom,
Spurda krūtinėj širdis.