Nemokyk gyventi, aš pats moku klysti

Kad tavo gitaros būt sočios
natų, sustyguotų klavišų
leisiu suprasti, kad grįšiu,
Paryžių nutyliu tarp ryžių.

Mes valgome keptą vištieną
ir paprastą pienišką valsą
mokam girdėt mėnesienoj
mokam meluoti, kad šalta.

Ir mokame būti šalčiausi
pingvinai, poliarinės ūdros
visam sumautam vandenyne.
Kai dviese būnam prie jūros

net mokam sakyti, kad mylim.
Mes viską žinom ir mokam,
Seniai jau nebe pirmokai...
Tik išsiskirt nieks neišmokė.