Juoda mergina

Sukaustyta ir grandinėmis surišta
Miesto gatvėmis eina juoda mergina.
Ji eina į priekį savo likimo sutikti,
Niekas nežino, gal jai teks ten numirti.

Rimtas veidas, ašaros akyse,
Ji eina ten drąsiai, kad sutiktų tave.
Tave- savo likimą ir savo mirtį,
Ji bet kokia kaina nori pažinti.

Ji gali negrįžti, amžiams ten pasilikti,
Bet tai nesvarbu, ji nori savo likimą sutikti.
Juodos akys žvelgia pirmyn,
Dar juodesnės mintys skverbias į sielą gilyn.

Iš juodų jos akių raudonos ašaros teka
Ir ji labai aiškiai suvokia, kad gyvenimo neteko.
Sukryžiuotos rankos ant krūtinės aukštai,
Jas ten prilaiko metaliniai nagai.

Visa suvaržyta ir užspausta
Ji eina per miestą lyg negyva.
Smerkiantys žvilgsniai lydi ją
Kai ji eina juoda miesto gatve.

Žmonės nutyla pamatę ją,
Jie nesupranta kas ji tokia.
Juodos akys, ašaros raudonos,
Tokią ją visi ir palaidos.

Jie nesupranta kaip jai sunku
Nešti gyvenimo kryžių ant savo pečių.
Ji turi ir myli tave,
Tačiau ji trokšta išbandyti save.

Palieka tave, kad grįžtų vėliau,
Kai tu suprasi kas tau brangiau.
Ji rinkos tu ar mirtis
Ir pasirinko, kad jai naudingiausia amžina nebūtis.

Eina viena ir pati nežino kur,
Bet ji žino, kad jos likimas slepias kažkur.
Eis kol suras, vis tiek sužinos,
Gyvenimas ar mirtis, lemtis yra jos.