Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







(poema)

Skrido dienos, tartum slydės linko,
Kai važiuoji nuo stačių kalnelių –
Puskelė ties upės ilgu vingiu,
Maudėsi ir niekad nesušalo.
O žiema ties Krakėmis kaip rojus –
Į kupras kalnelių įsukiota,
Grįždavo lyg skraidykle lekiojęs,
Nesivaikė jokio etiketo.
Krakiškiai gerai žinojo vietą –
Upės vingį į daubas įmintą,
Tarp krūmokšnių sniego pakylėtą,
Kur pliuškenos daktarėlis Intas.
Jam reikėjo plūktis, vadovauti –
Baldai ir seselės, ir sodyba,
Ir ligonių su širdim, su plaučiais,
Ir visi į jo rankas įkibę.
Žinoma, ir seserys čia triūsė –
Zitos, Bronės ir Justinos rankos
Daug padėjo šluojant, valant rūsį,
Ir darželį sukasant į lanką.
Gal kada ir pernelyg užgulęs
Spaudė jas prie juodo kiemo darbo,
Bet išvalė sodą tą didžiulį,
Tarsi kelią ateities ir garbę.
O patsai, tas Mosėdis, lyg nieko,
Kaip namelis ilgas ir dviaukštis –
Blizguriuoja prūdo storas sliekas,
O bruku arklių kanopos kaukši.
O už prūdo stačiašlaičio kranto
Medžiai ir nameliai pakylėti,
Dešinėj vanduo malūno krenta,
Ir namai – lyg ūkininkų klėtys.
Ir gatve pavaikščiot būtų gera,
Bet tvarteliai visą miestą teršia –
Bėga srutos, ir  kova už švarą –
Tai kova su kiaulėmis ir veršiais.
Kiek kiemelių šiukšlėmis apėję –
Visą žiemą pila, kas pakliuvo,
Šiluma kai sniegą išakėja
Pilasi, kaip dumblas iš piltuvo.
Kartais ir pas gydytoją eina
Rankų, kojų dubeny neplovę  –
Jis išrašo receptą be kainos –
Muilo pirkis – veržkis į gerovę.
Skaros sodo namas atjaunėjo,
Ir langai skaidria šviesa sužiuro,
O kelelio nušluotoj alėjoj –
Gėlės, akmenėliai iš pajūrio.
Vaclovas ilgai stebėjo gamtą –
Žydinčią ir tą, kur sukietėjus
Laukuose po krūmais sugabenta,
Įsiskverbus žemėn, kaip Antėjas.
Ir galvojo sudėliojęs laiką,
Prisiminęs mokslus ir likimą –
Širdimi į „kūlį“ nusitaikęs
Vartaliojo, džiaugėsi, nerimo.
Juk pasaulis niekur nekartojas –
Dauguma į mažumą greit virsta.
Ėmė skaldyt akmenis artojas,
Iš gilybių traukti juos į viršų.
Perka skaldą gatvėms ir statyboms,
O akmens didesnio pelnas kitas.
Iškala, ir paraką užlipdę,
Susprogdina kvarcą ir granitą.
Prie Šilalės žalio eglynėlio
Ir iš žemės traukia, ir atvežę –
Susprogdina akmeninę vėlę,
Dulkės žemę lyg krauju nudažo.
Gaila juk į akmenį pažvelgus –
Priešas - draugas ir daugiau, jei nori,
Juk ir šiandien akmenys dar žvilga
Dvaro tvarto sienoj įsikorę.
Vaclovas dar pabaigos nematė,
Net ir tikslo dar neaiškios vėžės,
Bet netyčia, lyg kažką supratęs,
Ima lauko akmenį ir vežas.
Tas akmuo su nematytais raštais
Ir sluoksniuotas, lyg pekloj tirpdytas,
O iš vieno dar žemėto krašto
Nuostabiai prasišviečia granitas.
Ir kad to, paties gražiausio kiečio
Nesutremptų nei pirklys, nei sukčius,
Intas ima akmenis žymėti –
Ieško jų, kai pas ligonius suka.
Ir laukuos, kur melioruoti plotai,
Rados akmenėlių gyvas galas,
Tarsi Into mintys augalotos
Būtų akmenynuose įšalę.
Ak, laukai, ak, toliai, ak, vargeliai,
Ak, pasauli, suremtas iš proto,
Juk skaičius rašyti vaikas gali
Ir laukais su dviračiu lekioti.
Kas iš to? – Juk pargabenti reikia,
Kilometrų dešimtim sukarti.
Žmonės – eikit, žmonės Intą keikė,
Ir su kartim važin „kūlį“ vertė.
Tam vežėjui, šitiems talkininkams,
Ne skolon, o tuoj atlygint reikia,
Šitaip tik į darbą įsikinkęs,
Vaclovas kūrėju išsilaikė.
Ir kainavo, žinoma, ne rublis
Dešimtim, o gal šimtais išnyko –
Pajudėjo iš laukų didžiuliai
Akmenys į kiemą šeimininko.
Kiemas tas –  tai Mosėdžio gatvelės,
Paupys, kur nuo bažnyčios leidžias,
Erdvės, kur po gaisro nusivalė –
Grožis gėlele iš lėto skleidės.
Ir kol kas jis vienas vienužėlis,
Talkininkų būrį sužavėjęs –
Ir šiukšlynai piktžolėm apžėlę,
Tartum medžiai mirę, nužievėjo.
Jau į Into darbus akis sminga,
Akmenį, ne vienas delnu glosto,
Ir į kiemo želmenėlį lygų
Tyliai stato akmeninį sostą.
Nuo vienos trobelės, vieno kiemo –
Supratimas intiškas jau skleidžias,
Kol banga ta daugelį apsėmė
Ir šaknis jų sąmonėn įleido.
Bet akmuo juk akmeniu ir lieka –
Neišsprogs pavasariui atėjus.
Pamestas toks vienišas ir plikas
Laukuose daug amžių pragulėjo.
Tad ir čia, į krūvą suvartyti,
Jie gulėjo negyvi, be dvasios –
Akmenėliui reikia savo skrydžio,
Bet sunku pajusti jį, suprasti.
Tik kai žalias medis ar gėlytė
Jo kietumą snaudžiantį kutena,
Atsibunda kaip audėjos nytis –
Kontrastu įsisiūbuoja menas.
„Menas“ – gal per aukštas šitas žodis,
Paprasčiausiai - mums akis patraukia.
Tūlas sužavėtas išsižioja –
Ir klajoja po kampelį jaukų.
Juk ir augalijos valdos plačios –
Ko tik žemėj augančio nerasi?
Lietuva – tik okeano lašas,
Tik mažytis plėmas šitos rasės.
Daug kelių nueiti reikia žmogui,
Pažinčių užmegzti ir kentėti –
Juk nei gėris, nei niekingas blogis
Kelyje po vieną nesimėto.
Perlipęs aukštų brūzgynų kalnus,
Intas savo vasaras paskyrė
Tolimoms kelionėms, kur be balno
Teko ropštis, skverbtis irklo yriais.
Ir iš ten vis siuntė mosėdiškiams
Augalus ir sėklas visokiausias,
O sugrįžęs po kiemelį dyžės –
Sėjo ir sodino, lysvę rausė.
Pamažu tų akmenų daugėjo,
Augalai išdygo nusigandę,
Nes kitoks čia pūtė ryto vėjas,
Ir žiema kitaip nagus galando.
Bet išliko, nemažai išaugo –
Prisitaikė, iškentė, išdygo,
Ir pamėgę vasarini lauką,
Prie akmens žaliuoti pasiliko.
Keitėsi miestelio margas rūbas,
Metai nešė džiugesį ir darbą –
Rankos nuo darbų sunkių įgrubo,
Bet mintis gilyn, platyn vis skverbės.
Jau dabar pas Intą ėjo daug kas
Patarimo, ar žolės kuokštelio –
Kaip kieme, kur beržas dailiai auga,
Akmenį guldyti? Gal prie kelio?
O visatos pirmapradėj terpė –
Mėlynas ir šiltas vandenėlis,
Į pasaulį mūsų įsiterpęs
Lig širdies, lig nemariosios sielos.
Ir gėlynas ar krūmelis mažas,
Net akmuo suspindi atsigavęs,
Jei šalia fontanas išsirąžo
Ir į žemę pila jaukią gaivią.
Ir prūdelis negilus jei spindi,
Jei lelijos žiedą subrandina,
Lyg palaimos pats švenčiausias indas,
Žmogų traukia, prie savęs vadina.
Prasidėjo prūdų ir duburkių
Pats gražiausias muzikinis taktas –
Tvenkiniais pagražintuosius burtus
Ėmė Intas miestelėnams sekti.
Ir didžiausią prūdą savo ūkio,
Ir gražiausiai salomis papuoštą,
Intas kasė prie mamų. Kitokį –
Siūlė mums tarsi Joninių puokštę.
Čia ir akmens į kalnelį lipa,
Skęsta į saulėto gylio šviesą,
Ir tarp medžių šimtametė liepa
Vandeny linguoja išsitiesus.
Ir didžiausios žuvys ratą suka –
Jaukios ir raudonos kaip medūzos,
Ant lelijos žiedlapio galiukų
Laumžirgiai ir musės sukas, dūzgia.
O vėsa, kai saulėtas birželis,
Atsisėst ant akmenėlio traukia,
Prūdo akys žydinčios ir žalios
Mirksi saule, debesėliais jaukias.
Intas jau net žemę savo turi –
Po dangum muziejus, takas žvyro,
Ir berželių žaliaskarės burės,
Per raukšlėtus akmenynus irias.
Lengvumu kvėpuoja gyvos šakos,
Čiurliais skamba upės ilgas vingis,
Apkabina, jaudina ir šneka
Apie Into rūpestį didingą.
Kas žingsnius galėtų suskaičiuoti,
Kas mintis surištų gal į knygą?
Kai žmonių gyvenimai kaip luotai
Akmenyno vingiuose įstringa?
Nuplaukė tas pirmo žingsnio laikas,
Nuplaukė ir darbas prakaituotas,
Tik žmogaus svajonės išsilaikė
Ant didžiulio riedulio kuproto.
Ir miestelio gatvių atminimas –
Praeitis ir dabartis sustingus –
Into žingsniais laikosi ir minas
Vis giliau į naujo kelio vingį.
2008-03-20 19:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-23 22:10
zirzule
Žaviuosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-01 19:58
irgi_žmogus
jei galėčiau, duočiau 5.
Vien už tai, kad kūrinys toks ilgas ir pastovus. Nėra minties šuolių. ir žodynas matos autoriaus platus. dažnai kūrinių pradžia gera būna, o pabaiga silpna, nes minčių pritrūksta. o čia viskas lygu, gražu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-28 23:34
abcdefgh
kodėl šitas nuostabumas toks nepastebėtas? gaila.. įdomus ir įtraukiantis kūrinys..
bet pats smagiausias ir maloniausias dalykas, kad nerašykinis. ak.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-20 23:01
_LynojaTyluma_
šiandien neturiu kantrybės tiek perskaityti, gal kitą kartą..:)
bet pradžia patiko..:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą