Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Alfredas Girdziušas Paliesius

Paskutinis traukinuko reisas


Tėviškėje, kur praleidau nuostabiausias vaikystės dienas, yra nedidelis ežeras. Nedidelis, ant keptuvės tilptų, kaip sakydavo amžiną atilsį dėdė kalvis. Vanduo ežere skaidrus ir šaltas. Ežeras paskutinis ir žiemą užsitraukdavo, o pavasarį užkietėję žvejai skolindavosi ilgas kopėčias ir netoli kranto merkdavo meškeres. Maudydavomės vaikai tik vienoje vietoje, o suaugusieji eidavo nardyti nuo “pečiaus” – toje vietoje krantas smukdavo gilyn ir mažai kas dugną pasiekdavo. Mūsų ežere skęsdavo žmonės retai. Ir tai būdavo ne eilinis įvykis apylinkėje. Paskenduolio niekas jau neišgriebdavo.
Kada Lietuvoje prasidėjo pirčių statymo metas, prie mūsų ežero taip pat išdygo raudonų plytų statinys. Krantą subiaurojo, o mūsų vaikų varlinyką taip išdarkė, kad teko persikelti maudytis prie “pečiaus”. Na, ir patys ūgtelėjome. Tiesa, pakrantę vėliau išpylė atvežtu smėliu, net dugną išlygino, išgraibė plytgalius, bet mes jau nebegrįžome - išaugo ten tvora. Iš antrojo pirties aukšto tiesiai į ežerą nutiesė ilgą lovį su posūkiais, vidų iškilojo plastiku  ir juo čiuoždavo įraudę nuo garų ir degtinės dėdės bei tetos. Mes, vaikai, kūrėme visokius planus kaip atkeršyti mūsų kolūkio pirmininkui ir tiems, atvykstantiems iš “centro”. Vietiniai žmonės “pakrikštijo” šią pirtį labai taikliai – “Kurvų lizdu”. Slaptame vaikų susirinkime buvo pasiūlyta net padegti tą “kurvų lizdą”.
Mano mamą moterys už akių vadino kekše arba kumele, nes turėjo ilgus kaštoninius plaukus ir juos nešiodavo susmaukusi spalvota gumele aukštai virš pakaušio. Labai panašu į uodegą kumelės. Moterys pavydėjo mano motinai grožio. Net pirtyse, kur mus pakviesdavo maudytis, matydavau senių pavydžius žvilgsnius. Senės galvodavo, kad aš nieko nesuprantu ir atvirai aptarinėdavo mano mamos kūną. O mama erzindavo tas pavydžias raganas: nusirengia, pasileidžia plaukus, išsivanoja ir išbėga vėdintis į lauką. Stovi tarpduryje įraudusi, liekna, graži ir kraipo, banguoja klubais. Arba dar pastveria mane ant rankų, prispaudžia prie kietos krūtinės, aš įsispiriu jai į pilvą, atsišlieju ir teškenu delnais per du standžius atsikišimus. Mama vaizduoja, kad pyksta, paleidžia mane ir vėl neria į garus.
Tėvelio neprisimenu. Mama nuliūsta ir tampa nekalbi, kai paklausiu apie jį. Žmonės šneka, kad jis buvo geras mušeika ir karčiosios mėgėjas. Ir paskendo anksti pavasarį prieš pat šventas Velykas – norėjo mamai žuvies pagauti. Neiškilo iki šių dienų, o mama kiekvieną pavasarį eina prie “pečiaus”, atsisėda ant kelmo ir tyli. Ilgai tyli.
Kada mūsų maudyklėje išdygo pirtis, man ėjo septintieji metai. Mama dažnai mane palikdavo vieną ir iki išnaktų būdavo tame “kurvų lizde”. Grįždavo  pavargusi, trenkianti cigarečių dūmais, rūkytomis žuvimi, alumi ir… pelėsiais. Pelėsių kvapas užgoždavo net dūmų. Įlipa į lovą, apkabina ir, stipriai prisispaudusi prie manęs, ilgai neužmigdavo, galvodavo, jog aš miegu ir tyliai tyliai verkdavo.
Vieną vakarą, kada mus aplankė raudonsprandis pirmininkas ir išsivežė mamą, aš nutariau slapta nueiti prie ežero ir pasižiūrėti į naktinį “kurvų lizdą”. Nors buvo ir tamsu, bet ėjau nesiblaškydama. Suradau tvoroje spragą ir įsmukau. Buvo apšviestas tik pirties įėjimas ir tasai lovys. Įsirioglinau į alksnį ir pradėjau laukti. Buvo vėsu. Po vidurnakčio nušvito antrojo aukšto langai, atsivėrė durys prie “čiuožyklos” ir į balkoną išėjo… mama. Nuogut nuogutėlė! Įraudusi, palaidais plaukais. Graži graži! Aš žvelgiau į mamą lyg pirmą kartą matydama. Staiga į balkoną išvirto kiti. Visi taip pat nuogi ir garuojantys. Išėjo su kibiru rankose  storpilvis iš “CK” ir šliūkštelėjo į lovį. Pirmininkas grubiai griebė mamą už rankos, kiti vyrai pasirinko kitas moteris ir sėdo į “čiuožyklą”. Klegesys ir moterų spygavimai susimaišė ir, it traukinukas iš nuogų žmonių, pasileido žemyn. Visi taškėsi ežere kaip pašėlę, o aš, nutirpusi iš baimės, sėdėjau virš jų ir maniau, kad visi žiūri į mane, ir aš, o ne jie nuogutėliai. Apkabinusi medžio kamieną prilipau. Mama iš maudyklės iššoko pirmoji, po jos – pirmininkas. Stvėrė mamą už liemens, toji vikriai išsisuko ir… tvojo šlapia ranka jam į veidą. “Nesilaužyk! Spardais kaip kumelė! ” – pirmininkas vėl norėjo griebti mamą. Net prietemoje pastebėjau kaip mama išblyško, staiga vėl šėrė pirmininkui per rankas, apsisuko ir įbėgo į pirtį. Man net tamsu akyse pasidarė – žiūrėjau į nuogą pirmininką, nuogus jo sėbrus. Vandenyje šėlo ir visai jaunos moterys. Teko laukti  kol iš maudyklės išlįs visi. Paskutinysis išbrido storapilvis “CK” ir begėdiškai pradėjo graibyti vieną pasilikusią lauke. Toji tingiai gynėsi, kol pagaliau abudu nuvirto tiesiai ant žemės… Aš žiūrėjau išplėtusi akis į iškeltas moters kojas, baltas šlaunis ir stenantį mėsos kalną. Ir mano mama taip?! Žiūrėjau  ir prisiekinėjau, kad aš sunaikinsiu šį “kurvų lizdą”. Sako keršto planai kuriami ilgai ir apgalvotai. Ne. Jis man gimė staiga, su visomis smulkmenomis, su visomis keršto detalėmis. Bėgau namo nejausdama šalto oro ir kiekvienas kulnų smūgis į žemę skambėjo ausyse kaip plaktuko smūgiai – aš išardysiu tą “traukinuką”!
Mama grįžo anksčiau kaip visada. Nuėjo į virtuvę ir kažkodėl vėl nusiprausė. Tyliai įlindo į lovą, švelniai prisitraukė mane ir vėl be garso pravirko. Jos kūnas krūpčiojo, nosis šnirpštė. O man taip gaila, taip gaila pasidarė jos, jog neišlaikiau ir aš pradėjau žliumbti. Ir kuo toliau, tuo garsiau. Mama išsigando, atsisėdo lovoje ir pradėjo klausinėti kas atsitiko. “Man tavęs gaila, mama! ” – pralemenau žagsėdama. “Nieko, dukrele, miegok, prisisapnavo tau, vaikeli, viskas gerai” – ramino glostydama, o pati vis  garsiau ir garsiau šnirpščiojo. Pražliumbėme iki paryčių. Kada užmigau nebeprisimenu.
Pirmiausia, pagal keršto planą, reikėjo gauti peilius. Juos paprasčiausiai nudžioviau parduotuvėje: uždėjau nupirkusi duonos kepaliuką ant jų ir išsinešiau. Pasislėpusi galandau tuos tris virtuvinius peilius su tokiu įniršiu, jog atrodė, kad nuo to priklausys mano pačios gyvenimas. Reikėjo skubėti, nes pirmininko “viliukas” vėl buvo sustojęs prie mūsų namų. Naktį,  drebėdama iš baimės, nusigavau prie pirties ir įkaliau peilius pro plyšius į “čiuožyklą”. Aštrius peilių galus patikimai slėpė plono plastiko lapai. Namo pargrįžau kalendama dantimis. Mama rytoj bus tenai. Kaip jai sutrukdyti? Iki ryto neužmigau, prasiblaškiau. Mama glaustė delną prie mano kaktos ir vis klausinėjo ar neskauda kas nors. Matyt nuo nervinės įtampos man pakilo temperatūra. Mama į darbą neišėjo, aš taip pat nepakilau iš lovos. Užmigdavau sekundei ir prieš akis iškildavo užverstos kruvinos moters kojos. Pašokdavau ir bijodavau sumerkti akis. Mama taip pat blaškėsi nežinodama ką daryti. Galop išbėgo pas kaimynę iškviesti greitosios pagalbos mašiną. Be mamos apsiraminau ir karštligiškai svarsčiau kaip sulaikyti mamą nuo vakarinio “traukinuko”. Muilas! Griebiau mažytį muilo gabalėlį ir, nugalėdama šleikštulį, prarijau. Vos spėjau pastatyti puoduką, kai grįžo mama su kaimyne. Aš sėdėjau lovoje ir jaučiau kaip gerkle į viršų kyla gumulas. Ilgai laukti nereikėjo – vos spėjau nusiristi prie kibiro. Mama visai pametė galvą, o senutė klausinėjo mamą ką aš valgiau vakar. Atvažiavo gydytojai. Mane vėl pradėjo tampyti virš kibiro. Išspjaudžiau viską. Net peilius pamiršau. Gydytojai vartė, spaudė pilvą, klausėsi širdies. Galop pamatavo temperatūrą, liepė rengtis mamai, man ir važiuoti su jais į miesto ligoninę.
Ligoninėje išlaikė neilgai. Kol darė kažkokius kraujo tyrimus. Grįžome po savaitės. Kaime buvo kalbama tik apie “kurvų lizdą”. Tardytojai ėjo pas kaimynus ir tikrino kiekvieno “alibi”. Mano mama turėjo “alibi”. Žmonės sakė, kad kraujo buvo kaip skerdykloje – visas ežero vanduo raudonas!  Storapilvis “CK” čiuožė “traukinuke” paskutinis. Užgirdęs klyksmą krito ant pilvo ir bandė stvertis už lovio šono, bet muiluotas vanduo neapvylė. “Lašininis” labiausiai ir nukentėjo. Sako ežere “žarnas į pilvą grūdo pats su rankomis”…
…Pirmininkas iš ligoninės negrįžo nei į kolūkį, nei pas savo žmoną, gyvenančią mieste. Šis kriminalinis įvykis greitai buvo užmirštas, nes paskutiniu “traukinuko reisu” važiavo dideli viršininkai ir ne mažesnės viršininkės, pabėgusios nuo vyrų. O be to, ar galėjo jie teisme pateikti kaip daiktinius įrodymus tas supjaustytas vietas?..
Aš su mama greitai išvažiavome gyventi į kitą rajoną.
2008-03-20 09:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-21 00:20
Pasmerkta sėkmei
Įdomu... Ir tikrai buvo verta skaityti iki galo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-03-20 12:22
Dievas saugo vaiką
Gražus , bet ilgas... Aš neturiu laiko skaityti prozos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą