Aš noriu paklausyti tos melodijos,
Kuri skambėdavo, kai būdavai šalia.
Nenoriu aš šitos gyvenimo parodijos.
Nenoriu, tiktai ne dabar, kai tu ne čia...
Man nusibodo juokas, verksmas,
Tai tik scenarijus – mes aktoriai kvaili.
Kai tu buvai šalia, man terūpėjo tik gyvenimas,
Dabar aš skendžiu nevilty...
Pagrok, prašau, nors vieną natą
Iš tos daugybės... Daug prašau?
Pagroki man, tenai juk nieks nemato
Galėčiau aš pagrot, bet... pamiršau.
Malda į dangų, o man stovėt prie lango gera.
Kai saulė leidžias ir šešėliai tįsta.
Nurieda ašara – pirma, trečia...
Jos padeda suprast – išeinantys negrįžta