Kai geriausi draugai išduoda...
Kai pasako ką nors, kas atima širdį
Ir, atrodo, gyvenimas juodas
Daug lengviau tada keliauti į mirtį
Skauda širdį – geriausias nebuvo...
Juk tai jis atėmė viltį
Ir, rodos, visas pasaulis sugriuvo
Daug lengviau tada keliauti į mirtį.
Jei dar bando sakyt „man atleiski... “
Tačiau tavo širdis to negirdi
Kažkodėl imi savo gyvenimą keikti
Daug lengviau tada keliauti į mirtį
Kaip vandenynas – širdis atvira
Ir gyvenimas, rodos, nemyli tavęs.
Paimi peilį, pažiūri į rankas
Ir nori pajausti, kad mirtis jau šalia
Tave juk išdavė geriausias tavo draugas...