Laiminga vasaros vėsa
Pro langą kambarį užliejo,
Ir amžinai jauna dvasia,
Kūne iškaršusiam kalėjus,
Į laisvę nėrė lyg dausas,
Į sodo miegančio alėjas...
Laiminga sklandė tarp šakų
Ir krintančių šaltų lašų,
Ir besivaipančių lapelių,
Namo beveik užmiršus kelią,
Kur kambary sunkia našta
Tebegulėjo senis tas.
2008