Vos pabundu
atbėga septyni drambliukai
prie mano lovos
tampo pagalvės kraštą
ir apsunkusias miegu blakstienas
rankioja kvailas mintis
iš mano susivėlusių plaukų
turiu keltis ir visus pagirdyti kava
nori jie, kad būtų su cukrum
grietinėlės putose suskaičiuoju burbuliukus
bet tai ne burtai, ne magija
tik mano įsitikinimai neleidžia
atsisakyti papročių ir ritualų
nes drambliukai sako, kad tai svarbu
vos pabudus, visos dienos norams
turiu septynias galimybes kilti
ir tiek pat kartų parpulti galiu
tad kišenėje turiu pleistro
lapelį su iškilminga kalba
ką pasakyčiau didingo
septyniems drambliukams paskaitau
jie pritariamai mosuoja ausimis
arba vėl nori kavos
tik nedrįsta pasakyti
kai geriu ją su savo geriausia kaimyne
pamatau, kaip pasenau
nes veidrodis meluoja dažniausiai
vos pabudus smagu tyčiotis iš manęs
ir tik septynių norų sąrašas prilipdytas
prie mano šaldytuvo
neleidžia sugesti mano nuotaikai
kai pamatau, kiek pėdų paliko ant komodos
iš pasivaikščiojimo parėjusi laimė
pykstu ir baru, nes ne tokia turi būti
mano dienos pradžia
jeigu pabundu.