šilko skaroje tapau
žodžių ažūrus apie
saulėlydžių skonį burnoj
taką nublukusį per
minčių išsekusią upę
angelo sparną virš
pavargusių mano plaukų
prie senojo miesto fontano
aviečių saują už
bučinį upės gelmėj
meilės aidą pro
rūką sugrįžusį šiąnakt
--------------------------
šilko skaroje tapau
protėvių runas vilties
saulės akmens amuletus-
gruodžio baltam ilgesy
smilks cigaretė virš
vėstančios tavo kavos
šilkas glostys pečius-
švelniai-
tarsi plaštakės sparnai...